Ką sapnavote šiąnakt? Aplankė šviesūs, ar kankino niūrūs vaizdiniai? Ar galėtumėte tiksliai apibūdinti susapnuotus įvykius, žmonių veidus? Galbūt sapnavote nespalvotą sapną? O gal sapne kritote iš didelio aukščio, nepasisekė egzamine ar iškrito dantis? Apie sapnus žinome nedaug, tad šiame straipsnyje galite rasti įdomiausių faktų apie juos.

Žmonės sapnuodami praleidžia daugiau 6 savo gyvenimo metus.

Jei manote, kad sapnuojate išskirtinius, pranašiškus sapnus, klystate. Egzistuoja keletas tipinių sapnų, kuriuos sapnuoja visi be išimties: situacijos mokykloje arba darbe, bandymas pabėgti nuo persekiotojų, kritimas iš didelio aukščio, žmogaus mirtis, dantų iškritimas, skrydis, egzamino neišlaikymas, avarija ir t.t.

Kol sapnuojame, mūsų kūnas yra paralyžiuotas – tam, kad nekartotų tų judesių, kuriuos atliekame sapne.

Maždaug trys sapnai iš keturių būna slogūs, tačiau košmarų baimintis nereikėtų. Mokslininkai teigia, kad iš tikrųjų košmarai mums labai naudingi! Žmonės, kurie dažnai sapnuoja ir įsimena baisius sapnus, yra linkę į kūrybą.

Mūsų vaizduotė sapnų metu nepajėgi sukurti naujų žmonių veidų. Tad jei sapnuojate nepažįstamus asmenis, iš tiesų jūs juos kažkada jau esate matę.

7 proc. žmonių sapnuodami užuodžia kvapus, o 6 proc. jaučia skonį. 

Kokius sapnus sapnuojate priklauso ir nuo miego pozos. Miegantys ant pilvo linkę dažniau sapnuoti erotinius sapnus. Taip pat sapnuose jie dažniau įsivaizduoja, jog dusta, negali kvėpuoti arba plaukioja.

Neįtikėtina, bet ir aklieji regi sapnus. Asmenys, kurie apako po gimimo, gali sapnuoti vaizdais. Na, o gimę akli nemato vaizdų, tačiau jų sapnai pilni garsų, kvapų ir lytėjimo pojūčių. Danijos mokslininkai taip pat įrodė, kad aklieji kur kas dažniau sapnuoja košmarus.

Mokslininkai nustatė, jog mes pamirštame 90% sapnų – prabėgus 5 minutėms po prabudimo mes jau negalime prisiminti nė pusės to, ką sapnavome, o po 10 minučių galime prisiminti tik 10% sapnų.

Yra žinomi atvejai, kai poetai, rašytojai, mokslininkai sapne kūrė eiles, prozą arba sugalvojo naują mokslinę teoriją tiesiog sapnuodami. Viljamas Šekspyras naudojosi sapnais išplėtoti veikėjų charakteriui ir sukurti pjesių intrigai. Lary Page sapnuose aplankė „Google“ idėja, DNR dvigubos spiralės forma – James Watson, periodinė elementų lentelė prisisapnavo D. Mendeleyev. Siuvimo mašinos išradėjas Elijas Hovė sapnuodavo košmarus, kuriuose jį vaikėsi su ietimis. Tai jį įkvėpė sukurti adatas. Tad jei jus sapnuose aplanko genialios mintys, geriau prie lovos pasidėkite rašiklį bei užrašinę.

Visi žmonės sapnuoja, tačiau vyrai ir moterys – skirtingai. Vyrai dažniausiai sapnuoja savo vyriškos lyties atstovus, moterys – abiejų lyčių atstovus maždaug vienodomis proporcijomis.

Teigiama, jog sunkūs psichikos ligoniai išvis nesapnuoja.

Sapnai saugo mūsų nervų sistemą ir padeda išvengti psichozės. Mokslininkai atliko tokį eksperimentą : tiriamiesiems leisdavo miegoti 8 valandas, tačiau nuolat pažadindavo pradinėje sapno fazėje. Po trijų dienų visiems eksperimento dalyviams pablogėjo dėmesio koncentracija, pasireiškė haliucinacijos, kamavo nepaaiškinamas nervingumas ir pirmieji psichozės požymiai.

Išorės dirgikliai veikia sapnus – kiekvienas esate tai patyręs: sapno dalimi tampa fiziniai pojūčiai, kuriuos juntame esamu momentu. Žmonėms, jaučiantiems troškulį, pasąmonė pasiūlo stiklinę vandens. Jie bando atsigerti, vėl jaučia troškulį, ir vėl mato stiklinę vandens – ir taip, kol atsibunda ir supranta, kad iš tiesų nori gerti.

Nors moksliškai tai nėra įrodyta, teigiama, jog kol knarkiame – nesapnuojame.

Kai sapnuojame seksą, galime patirti taip pat stiprų orgazmą kaip ir realybėje. Orgazmo sapne fenomenas mokslininkų iki galo nėra ištirtas, tačiau seksualinį pasitenkinimą sapne gali patirti tiek moterys, tiek vyrai.

Senovės Graikijoje sapnai buvo laikomi dievų siųstomis žiniomis. Tad graikai įsigudrino miegoti šventose vietose, kad sulauktų prasmingo sapno.

Vaikai sapnuoti pradeda būdami maždaug 3 – 4 metų amžiaus. Nuo 3 iki 8 metų vaikai susapnuoja daugiau košmarų negu suaugusieji per visą savo gyvenimą.

Manoma, jog maždaug 12 proc. žmonių sapnuoja nespalvotai. Mokslininkai sapnų spalvas pradėjo tirti dar 1915 m., tuomet buvo manyta, kad daugiausiai sapnuojama nespalvotai. Manoma, kad daugiausiai įtakos atsirasti spalvotiems sapnams turėjo atsiradusi spalvota televizija.

Žmogus, metęs rūkyti, sapnuoja kur kas ryškesnius sapnus, nei rūkantieji arba tie, kurie niekada nerūkė.

Kiekviename sapne nereikėtų ieškoti prasmės ir suvokti jį tiesiogiai. Mūsų pasąmonė naudoja ženklų ir simbolių kalbą, ir siunčia mums signalus, o ne aiškius vaizdinius.

Miego ciklas susideda iš kelių fazių, kurios keičia vieną kitą ir kartojasi. Atskiras miego ciklas vidutiniškai trunka 1,5 – 2 val. Per pirmąją miego stadiją kūnas atsipalaiduoja, sulėtėja kvėpavimas, sumažėja širdies susitraukimų dažnis. Antros miego stadijos metu dar esame budrūs. Jei pažadintume šioje miego stadijoje žmogų, jam atrodytų, jog dar nebuvo užmigęs.Trečia ir ketvirta stadijos – gilaus miego fazė, jos metu sunkiau pabusti, pažadintas žmogus kelias minutes gali nesiorientuoti situacijoje. Tiek lengvo, tiek gilaus miego stadijos priskiriamos ramiam miegui. O penktoji stadija vadinama REM arba neramaus miego faze. REM stadijos metu padažnėja pulsas ir kvėpavimas, žmogaus akys greitai juda įvairiomis kryptimis, smegenys intensyviai dirba. Manoma, kad būtent REM stadijoje mus ir aplanko sapnai.

Įrodyta, kad 95 proc. žmonių, pažadintų REM stadijoje, prisimena, ką sapnavę.

Taip pat manoma, kad mes mokomės REM miego stadijos dėka, tai paaiškintų, kodėl taip daug miega kūdikiai. 50 proc. naujagimių miego sudaro būtent REM stadija, o suaugus ši stadija užima 20-25 proc. viso miego laiko.

Kai kurie mokslininkai įsitikinę, jog sapnai mums reikalingi tam, kad atmintyje įsitvirtintų išgyventi įvykiai, dalykai, kuriuos vertėtų įsidėmėti. Kitų pozicija – iš esmės atvirkščia. Pastarieji teigia, kad sapnuojame tai, ką turėtume pamiršti, o sapnai – tai prisiminimai, kurie teršia mūsų atmintį trukdydami protiniam darbui. Kuria versiją palaikyti, spręsti jums.

Maistas prieš miegą nėra gera idėja – tikėtina susapnuosite košmarą. Maistas aktyvina organizmo metabolizmą, tad smegenys yra stimuliuojamos.

Sapnuoja netgi embrionai įsčiose, nepaisant vizualinio stimulo nebuvimo. Mokslininkai mano, kad jų sapnai yra iš garsų ir prisilietimų pojūčių.

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų nekartą sapnavome, kad plaukiame, krentame arba skrendame. Atliktais tyrimais įrodyta, kad tokie sapnai aplanko visus žmones neišskiriant jų rasės, kultūros ar lyties. Tikėtina, jog tokie sapnai neturi jokios svarbios reikšmės. Tiesiog tokie sapnai susiję su mūsų fiziologiniu kūno judėjimu, kuomet miego metu pereiname į sapnų fazę. Raumenys ankstesnėje miego fazėje yra vis dar įsitempę, o mums giliai užmigus – atsipalaiduoja ir vėliau paralyžiuojami.

Teigiama, jog sapnuojant, iš atminties banko, kuris yra chronologiškoje laiko juostoje, surenkama informacija, kuri vėliau yra suklijuojama nepaaiškinama, atsitiktine seka. Sapnų elementai gali būti tos pačios dienos, praėjusios savaitės ar net mėnesio senumo.

Košmarai dažniausiai aplanko paskutiniame miego trečdaly.

Jei manote, kad miegas yra ramybės ir poilsio metas jūsų smegenims, esate neteisūs. Miego metu smegenys yra žymiai aktyvesnės nei dienos metu.