Jau tampa akivaizdu, kad PSO iškelti tikslai iki 2025 m. pagerinti žmonių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rodiklius, veikiausiais nebus pasiekti. Dar 2010 m. PSO planavo kraujospūdžio ligos paplitimą sumažinti ketvirtadaliu, tačiau 2­010–2015 m. sergančiųjų šia liga ES sumažėjo vos 3,4 proc., sergančiųjų cukriniu diabetu analogišku laikotarpiu padidėjo 32 proc., reikšmingai augo ir antsvorio turinčios populiacijos dalis.

Neplanuotai didžiulį neigiamą poveikį sergantiesiems ŠKL sudavė ir COVID-19 pandemija.

Todėl akivaizdu, kad didžiausią dėmesį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių korekcijai turi skirti patys sergantieji.

Be jau žinomų didžiausio neigiamo poveikio turinčių rizikos veiksnių – padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio, rūkymo, praėjusiais metais mokslininkai pasidalino naujomis mokslinėmis įžvalgoms, turinčios papildomos neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių ligai.

Miegas

1. Nakties miego pradžia.

Praėjusiais metais paskelbti naujo tyrimo duomenys rodo, kad širdžiai palankiausia, kai miegoti einama 22–23 val.

Tyrimo rezultatai, kaip ir kitų žemiau pristatomų rizikos veiksnių, buvo vertinami atsižvelgus į įvairius veiksnius, galinčius turėti įtakos ligos pasireiškimui: amžių, lytį, miego trukmę, miego nereguliarumą (nepastovų užmigimo ir prabudimo laiką), tipą (vyturys ar pelėda).

Taip pat rūkymą, nutukimą, cukrinį diabetą, hipertenziją, cholesterolio kiekį ir kt.

Tyrimo duomenimis, asmenims, ėjusiems miegoti vidurnaktį arba vėliau, buvo 25 proc. didesnė širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika palyginti su tais, kurie ėjo miegoti 22–23 val.

Tuo metu ėjusiems miegoti 23.00–23.59 val. – stebėta 12 proc., o anksčiau negu 22.00 val. 24 proc. didesnė širdies ir kraujagyslių įvykių išsivystymo rizika.

Kava

2. Nepiktnaudžiaukime kava!

Vengrijos mokslininkai įrodė, kad išgeriantys iki 3 puodelių kavos per dieną, turi mažesnę insulto ir miokardo infarkto riziką.

Priešingai, išgeriantys 0,5 – 3 puodelius kavos, turėjo mažiausią insulto, mirties nuo kardiovaskulinių ar bet kokių kitokių priežasčių riziką.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad didelis kasdienis nefiltruotos kavos vartojimas didina blogojo cholesterolio koncentraciją ir su tuo susijusias mirtinas širdies ir kraujagyslių ligų baigtis.

Vandens gėrimas

3. Pakankamas kasdienis suvartojimo skysčių kiekis

užkerta kelią širdies ligų išsivystymui, dėmesį naujais tyrimais atkreipia Amerikos mokslininkai.

Moterims rekomenduojame vidutiniškai suvartoti 1,6–2,1, o vyrams nuo 2 iki 3 litrų skysčių per parą.

Mikroelemento natrio kiekis kraujyje yra tikslus skysčių organizme matas, būtent jo padidėjimas neigiamai veikia organizmą, ypač nuolatos trūkstant organizme skysčių.

Atkreipiamas dėmesys, kad išliekant padidėjusiai natrio koncentracijai kraujyje dėl mažo skysčio kiekio, vidutiniškai per 25 m. didėja širdies raumens sustorėjimo ir širdies nepakankamumo pasireiškimo rizika.

Antsvoris

4. Daug dėmesio skirkime antsvorio mažinimui.

Palyginti su neaktyviais normalaus svorio asmenimis, aktyviems, bet nutukusiems asmenims apie du kartus dažniau nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, 4 kartus didesnė diabeto ir 5 kartus didesnė arterinės hipertenzijos išsivystymo riziką.

Praėjusiais metais atliktas ispanų mokslininkų tyrimas parodė, kad fizinis aktyvumas dėl perteklinio kūno svorio nepajėgia kompensuoti tos žalos sveikatai.

Ši mokslinė nuostata galioja tiek vyrams, tiek moterims.

Druskos vartojimas

5. Saikingas druskos vartojimas.

Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad valgomąją druską (natrio chloridas) maiste pakeitus druskos pakaitalais (75 proc. valgomosios druskos ir 25 proc. kalio chlorido mišiniu) sumažėja mirtinų kraujagyslinių ligų rizika.

Tyrimas atskleidė, kad 5 metus druską pakeitus druskos pakaitalu 12–14 proc. sumažėjo insulto, širdies infarkto išsivystymas.

Elektroninė cigaretė

6. Elektroninių cigarečių žala ir kodėl moterims rūkyti mesti sunkiau.

Jau sukaupta pakankamai įrodymų apie jų žalingą poveikį ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kartu vis labiau kaupiama informacija ir apie rūkančiųjų priklausomybes.

Prancūzijos mokslininkai atskleidė, kad rūkančios moterys dažniau buvo nutukusios, turėjo antsvorio, depresijos ir nerimo simptomų.

Todėl mesti siekiančioms moterims turėtų būti taikomos specialios metodikos ir joms reikia didesnės pagalbos bei palaikymo.

Nors moterys per dieną surūko mažiau cigarečių ir mažiau yra priklausomos nuo nikotino, tačiau meta rūkyti sunkiau negu vyrai.

Tai gali lemti dažniau pasitaikantys depresija ir nerimas, baimė priaugti svorio, nuotaikų svyravimai, lytinių hormonų įtaka ir kt.

Vaikščiojimas

7. Aplinkos užterštumas kietosiomis dalelėmis

Kiekvienais metais Europos Sąjungoje užregistruojama 48 000 naujų ūminio miokardo infarkto ligos atvejų, susijusių su aplinkos užterštumu.

Rodikliai apie aplinkos oro taršą yra prieinami ir pas mus, todėl kasdieniuose maršrutuose, laisvalaikio leidime privalome rinktis žaliąsias erdves.