Adolfas Hitleris net nedvejojo – jis nugalės, jis valdys visą pasaulį. Nacių strategija nebuvo sutelkta vien tik į karo laimėjimą, jie planavo užvaldyti visą pasaulį. Tikriausiai nė kiek nekeista, tačiau jie net turėjo preliminarų planą, kaip viskas atrodys. Jei Hitleris būtų laimėjęs antrą pasaulinį karą, dabartinis pasaulis tikriausiai būtų neatpažįstamas. Gerąja ar blogąja prasme – spręsti jums.

Amerika grąžinama indėnams

Nors pats Hitleris buvo radikalus nacionalistas ir kėlė Arijų rasę aukščiau už kitas, jis pažadėjo grąžinti Amerikos žemes seniesiems gyventojams – indėnams. Antrojo pasaulinio karo metais nacių partijos lyderiai netgi bendravo su Amerikoje gyvenančiais indėnais, žadėjo gerus dalykus pergalės atveju, o šie savo ruožtu būrėsi į atitinkamas grupes ir pareiškė palaikymą Hitlerio vedamai politikai ir idėjoms, žydus vadino šėtono vaikais, konrtoliuojančiais indėnų pasaulį.
Hitleriui itin patiko toks palaikymas už vandenyno, tad jis siuntė savo pareigūnus bendradarbiaimui su indėnais ir viešai paskelbė juos arijais. Niekada nesužinosime ar fiurerio ketinimai bei pažadai buvo tiesa, tačiau juo patikėjo itin daug žmonių – Amerikoje susibūrė per 750 tūkst. indėnų “armija”, kuri būtų padėjusi vokiečiams kovoje prieš Jungtines Amerikos Valstijas.

Milžiniškas veidrodis kosmose

Be abejonės, vienas iš keisčiausių nacių ketinimų – iškelti milžinišką veidrodį į kosmosą. Jie planavo iškelti 1.6 kilometro skersmens veidrodį 36 tūkst. kilometrų virš žemės. Šio veidrodžio tikslas labai paprastas – nukreipti saulės spindulius į priešus ir juos sudeginti. Visiškai taip pat, kaip maži vaikai kovoja prieš skruzdėles su padidinimo stiklais.
Pats veidrodis turėjo būti kaip kosmose stotyje, kurioje būtų dislokuoti specialūs agentų padaliniai, kontaktavę su kolegomis žemėje ir koregavę veidrodžio poziciją, jog šis nukreiptų saulės spindulius į tinkamas vietas. Iki šiol nėra aišku, ar toks beprotiškas planas būtų suveikęs ir pasiteisinęs, tačiau juo šventai tikėjęs išradėjas Hermann Oberth po karo netgi siūlė tokią technologiją Amerikai.

Jungtinė Azijos šalių gerovė

Visi žino, jog viena ištikimiausių Vokietijos partnerių kare buvo Japonija. Taip buvo ne šiais sau – vokiečiai ir japonai jau buvo pasidalinę visą pasaulį. Japonams būtų atitekusi didžioji dalis Azijos, tame tarpe ir Indija. Šiai super valstybei netgi buvo sugalvotas pavadinimas “Bendra Azijos šalių gerovė”. Žinoma, tai tik skambus ir gražus pavadinimas atitraukiantis visus nuo fakto, jog didžiosios Azijos valstybės būtų aukojusios savo ekonomikas vardan Japonijos gerovės – visai panašiai kaip Sovietų Sąjunga.

Japonija netgi buvo sukūrusi taisyklių rinkinį, kuriomis visa Azija būtų vadovavusis nacių pergalės atveju. Visas šis projektas buvo afišuojamas kaip Azijos tautų išsilaisvinimas iš vakarų kapitalizmo priespaudos, o jo šūkis buvo “Azija azijatams”. Kiekviena šios sąjungos šalis turėjo priimti japonų kalbą kaip savo valstybinę kalbą, o kiekvienoje mokykloje būtų bent 1 japonų mokytojas, kuris rūpintųsi, jog japonų kultūra būtų plėtojama ir tausojama visose šalyse. Įdomus faktas, jog pagal pirminį faktą Australija ir Naujoji Zelandija taip pat pateko į šių valstybių sąrašą.

Žmonių siena

Hitleris puikiai suprato, jog jo sėkmės atveju, pasaulyje įsiviešpatautų dvi super jėgos – Vokietija ir Japonija, o įtampa tarp jų anksčiau ar vėliau pradėtų neišvengiamai augti. Dėl šios priežasties jis sumanė sustiprinti rytines Europos sienas. Tiesa, sustiprinimas nebuvo paremtas ginklais ar tankais – visa tai turėjo padaryti žmonės. Kiekvienas veteranas, nacių armijoje atitarnavęs bent 12 ar daugiau metų, būtų buvęs siunčiamas į rytus, kur jo lauktų sodyba ir ginklas. Šių vyrų tikslas – vesti vietines moteris ir kaip įmanoma padidinti pusiau vokiečių populiaciją, kurie gintų Europą ir Vokietiją nuo grėsmės iš rytų. Taisyklė paprasta – kiekvienas vyras turėjo “pagaminti” bent 7 vaikus.

JAV ir JK kiršinimas

Nors indėnams buvo pažadėta atkovoti jų žemes Amerikoje, Hitleris iš tiesų neturėjo planų pulti JAV. Fiureris stengėsi palaikyti saugius santykius su stipriausia pasaulio valstybe, tačiau asmeniškai jos nekentė – savo aplinkoje pastoviai minėdavo, jog negali pakęsti Amerikos visuomenės veiksmų ir visko kas susiję su šia šalimi, mat jos visuomenė buvo pusiau žydai ir pusiau juodaodžiai.
Priežastis, kodėl Hitleris neplanavo pulti Amerikos – jis manė, jog Amerika puls Didžiąją Britaniją, tarp valstybių kils karas ir viena iš jų susinaikins. Net tuomet, kai JAV oficialiai prisijungė prie sąjungininkų, Hitleris vis dar šventai tikėjo, jog tai tik gudrus manevras pulti JK iš pasalų.

Rytų Europos vergovė

Akivaizdu, jog didžiausią neapykantą naciai jautė žydams ir siekė juos sunaikinti, tačiau antri sąraše buvo slavai. Žinoma, daugiausiai slavų buvo Rusijoje, bet išnaikinti visus rusus buvo per daug beprotiškas ir sudėtingas darbas, todėl Trečiasis Reichas planavo pirmiausiai “išvalyti” rytų Europą (tame tarpe ir Lietuvą) – šalis, kuriose slavų koncentracija buvo taip pat didelė. Pagal jo planą, slavų elitas turėjo būti nužudytas, o likę žmonės išsiųsti į Sibirą ir kitas sunkaus darbo stovyklas. Į jų vietą būtų atsiųsta per 50 milijonų vokiečių, kurie sukurtų šeimas naujose žemėse.

Ghandi nužudymas

Karo metais Indija vis dar buvo Britanijos įtakos zonoje. Bendraudamas su Britanijos parlamentu Hitleris ne kartą aiškiai užsiminė – pribaikite Mahatma Ghandi. Jam nepat

iko dvasinio lyderio organiziojamos taikos akcijos ir viešai skelbiama filosofiją, o indus jis laikė viena žemiausių rasių, šalimais žydų. Pergalės atveju, Hitleris būtų susidorojęs su Ghandi, o visa indų tauta būtų kentėjusi nežmoniškas represijas.

Britų vergovė

Karo eigoje, kai Hitleriui niekaip nepavyko įveikti Britanijos galybės, šis paskelbė taisykles, kurios turėtų įsigalioti pergalės atveju. Kiekvienas britas nuo 17 iki 45 metų būtų perkeltas į kontinentinę Europą ir dirbtų sunkius fizinius darbus, vergautų. Moterys ir vaikai liktų namuose, tačiau taip pat besąlygiškai paklustų naciams. Himmleris turėjo dar žiauresnį planą – jis siūlė sunaikinti 80 proc. britų populiacijos.

Laisvė muslimams

Nors Vokietija ir naciai buvo visiškai krikščioniški, tačiau Hitlerio ir Himmlerio simpatijos muslimams tiesiog stebino. Jie teigė, jog ši religija jiems būtų daug parankesnė. Taip buvo tikriausiai dėl to, jog juos siejo tie patys priešai – britai, žydai ir sovietai. Dėl to jis pažadėjo visas vidurio rytų valstybes muslimams. Karui einant į pabaigą ir aiškėjant, jog vokiečiai pralaimės, Hitleris paskelbė, jog padarė klaidą artimiau nebendradarbiaudamas su muslimais ir nesuremdamas pečių kovoje prieš bendrus priešus.

Rytų Europos konvertavimas į Jehovos liudytojus

Himmleris, dešinioji Hitlerio ranka, itin simpatizavo Jehovos liudytojams. Nors dešimtys tūkstančių Jehovos liudytojų buvo nužudyti koncentracijos stovyklose, jis pareiškė, jog “jei Jehovos liudytojai savo užsispyrimą ir tikėjimą panaudotų kovoje už Vokietiją, mes būtume kur kas stipresni nei esame dabar.”. Trumpai tariant, Rytų Europoje šis tikėjimas būtų diegiamas tam, jog žmonės uoliai dirbtų vardan valstybės gerovės ir nesižvalgytų į šalis – būtų visiškai paklusnūs.