Palyginus su visu planetos egzistavimo laikotarpiu – 4,6 mlrd. metų, žmonės gyvena Žemėje pakankamai trumpai. Tačiau net ir per trumpą laiką daugybė įvairių negandų spėjo neigiamai paveikti žmoniją ir nusinešė daug gyvybių ar sužlugdė komfortišką kasdienybę. Gamtos stichijoms ar ligoms pasipriešinti yra beveik neįmanoma, tačiau dėl žmogaus veiksmų įvykę katastrofos sunkiai suvokiamos. Tačiau štai jos, didžiausios gamtos ir žmogaus sukeltos katastrofos žmonijos istorijoje, kurių pasekmės žinomos ir bus prisimenamos praėjus dar daugeliui metų.

Černobylio atominės elektrinės sprogimas

Į valdžia atėjus M.Gorbačiovui, atrodė jog į SSRS išaušo metas pokyčiams. Deja, praėjus šiek tiek daugiau nei metams po jo tapimo partijos Generaliniu sekretoriumi, 1986 m. Balandžio 26 d. šiaurinėje tuometinės Ukrainos SSR dalyje, prie Pirpiatės miesto įsikūrusios atominės elektrinės 4 reaktorius perkaito ir sprogo. Sprogus reaktoriui įsiliepsnojo radioaktyvus kuras, iškart po aplinką pasklido radioaktyviosios dalelės, nukeliavusios net iki Skandinavijos. Kadangi analogiškos katastrofos niekad nebuvo nutikę, permainose skendinti SSRS valdžia nežinojo kaip elgtis. Tik suvokę tragedijos skalę ėmė evakuoti vietinius gyventojus, žinias slėpė nuo likusių Sovietų Sąjungos gyventojų ir dangstė situacijos detales. Galų gale tiesa išaiškėjo, nuo radiacijos tiesioginio poveikio žuvo sąlyginai nedaug – 31 žmogus, bet apie 70,000 neteko gyvenamosios vietos, o apie 10 000 km² ploto žemės Baltarusijoje ir Ukrainoje tapo nedirbama ir nebeapgyvendinama.

Ispaniškasis gripas

Kitaip žinoma kaip 1918 epidemija, ši gripo atmaina užkrėtė beveik 500 milijonų žmonių visame pasaulyje, o susirgimas mirtimi baigėsi daugiau nei 50 milijonų pacientų. Skaičiuojama, kad dėl šios ligos mirė nuo 3 iki 5 proc. visos žmonijos, paversdami Ispaniškąjį gripą bene daugiausiai gyvybių pasiglemžusia katastrofa žmonijos istorijoje. Ši liga pasirodė labai sunkiu žmonijai laikotarpiu, į pabaigą artėjo Pirmasis pasaulinis karas, tad per 6 metus dėl karo ar ligų žuvo daugiau nei 91 milijonas žmonių. Nebelieka abejonių, kad tai tikrai labai žiaurus laikotarpis mūsų istorijoje.

1-asis ir 2-asis Pasauliniai karai

Didžiausi ir kruviniausi žmonijos kariniai konfliktai kartu nusinešė apie 100-120 milijonų gyvybių, didžioji dalis šių žūčių teko Europai. Karinių ar politinių ambicijų apakinti valstybių vadovai panardindavo tautas į kruvinus karus, kuriuose mirdavo ir viltis, ir jauni bei tvirti vyrai. Per šį laikotarpį taip pat buvo vykdomos gana žiaurios politinės ir ideologinės represijos, SSRS gulag‘ų politika ir nacių koncentracijos stovyklos. Tačiau kalbant apie pačius karus, tai buvo pirmieji kariniai konfliktai kada civilių žuvo daugiau nei fronte esančių ginkluotų kareivių, tad šie konfliktai yra verti būti šiame sąraše.

Tamboros ugnikalnio išsiveržimas

Tai – vienas iš galingiausių ugnikalnių išsiveržimų istorijoje. Vulkanologų skalėse šis išsiveržimas gauna aukščiausią įvertinimą. Indonezijoje esanti Tambora netikėtai išsiveržė 1815 metais, išmesdama tokį kiekį dujų, dūmų ir nuodingų medžiagų į orą, kad 1816 metai istorikų tapo praminti „metais be vasaros“. Klimatas pasikeitė globaliu mastu. Derliai sumažėjo visuose žemynuose, oro sąlygos suekstremalėjo net ir toli nuo Indonezijos įsikūrusiuose planetos kampeliuose, o virš Indonezijos salų labai ilgą laiką kabojo dūmų debesys. Katastrofos dydį įvertinti galite patys:

• Dūmų debesys pakilo iki 43 km aukščio
• Londone, esančiame už daugiau nei 10 000km praėjus daugiau nei mėnesiui po sprogimo buvo galima matyti nuostabius saulėlydžius dėl vėjo atpūstų pelenų irto, kaip spinduliai nuo jų atsispindėdavo
• Vasara buvo beveik 1 laipsniu šaltesnė visame pasaulyje

Prekyba vergais kolonizacijos laikotarpiu

Atlanto vergų verslas – toks pavadinimas kartais suteikiamas Europiečių kolonistų vergų transportavimo keliams ir prekybai žmonėmis kolonializmo laikotarpiu. Kada 15 a. prasidėjo sparti naujųjų žemių P.Amerikoje, Š.Amerikoje ir kitose pasaulio vietose, kolonizacija, labai trūko darbo jėgos. Europiečiai buvo atkentėję marą, tad tiesiog nebuvo pakankamai žmogiškųjų išteklių ir žmonių, kurie savu noru atvyktų į kolonijas ir ten gyventų. Tad kolonistai nusprendė, jog pigiau ir efektyviau bus Afrikiečius paversti pigia darbo jėga – paimti vergovėn. Vidutiniškai tik apie pusę į laivus per prievartą įlaipintų Afrikos gyventojų pasiekdavo kelionės galą, kiti mirdavo jūroje, nuo bado ar ligų. Skaičiuojama, kad į vergovę Amerikose, iš Afrikos buvo pasiųsta apie 12 milijonų žmonių, kurie susimaišė su vietiniais ir dabar sudaro dideles etnines grupes šių žemynų gyventojų tarpe.

Holokaustas

Žmonijos istorijoje niekada nebuvo tokio žiauraus rėžimo kaip Vokietijos naciai. Lyginti SSRS rėžimą, Kinijos komunistus, Afrikos diktatorius ar raudonuosius khmerus su fašistine Vokietijos nacionalsocialistų partijos veikla yra tiesiog neteisinga. Nė vienas iš tų rėžimų nekūrė technologijų ir įtaisų bei fabrikų, kurie skirti greitesniam ir efektyvesniam žmonių naikinimui. Žudymo tai nepateisina, bet patys faktai kalba už save. Skaičiuojama, kad holokausto metu nužudyti maždaug 6 milijonai žydų (arba beveik 36% visų pasaulio žydų) ir apie 11 milijonų kitų nacizmo „priešų“. Štai Lietuva dėl holokausto neteko beveik 230,000 gyventojų, arba apie 9% visos populiacijos, o kitos valstybės kiekiu nukentėjo dar labiau. Tai tikrai pati baisiausia žmogaus ranka sukelta katastrofa istorijoje.

Juodasis Maras

Bene garsiausias visų laikų dviejų žodžių junginys – „Juodoji mirtis” apibūdina vieną baisiausių epidemijų žmonijos istorijoje. 1346 metais Yersinia pestis bakterija atvyko iš Centrinės Azijos į Italijos uostus. Iš ten per keletą metų paplito po Europą ir manoma, jog nužudė tarp 75 ir 200 milijonų čionykščių gyventojų. Išžudžiusi 30-60 proc. visų Europos gyventojų liga atsitraukė, grįždama tik vienkartinių protrūkių forma iki 19 amžiaus.

Holodomoras ir Didysis Kinijos badas

20 amžiaus politiniai rėžimai buvo tikrai brutalūs. Nacių, sovietų bei fašistinių rėžimų Ispanijoje ir Italijoje nusikaltimai mums gerai žinomi, bet štai dažnai pamirštame kaip baisiai į valdžią Kinijoje atėjo komunizmas. 1958 metais dėl prastų oro sąlygų, sausros ir Mao Dzedongo blogų politinių sprendimų prasidėjo baisus badas. Kinija jau tada buvo daugiausiai gyventojų turinti valstybė, tad tragedijos mąstai tiesiog atimantys amą. Per 3 metus (1959-1961 m.) dėl bado Kinijoje žuvo tarp 15 ir 45 milijonų žmonių. Dangstymai, uždara Kinijos sienų politika ir kiti sunkumai sutrukdė tiksliau apibrėžti žuvusiųjų skaičių, bet tai tikrai viena iš žiauriausių katastrofų žmonijos istorijoje. Mums artimesnis ir geriau žinomas siaubas, vadinamas Holodomoru – 1932 m.-1933 m. kilęs badas Ukrainoje nusinešė per 4 milijonus gyvybių. Tuo pat metu Kazachstane taip pat buvo badas, žuvo apie 700 000 žmonių, o visoje Sovietų Sąjungoje trūko maisto. Iki šių dienų vis dar vyksta debatai ar tai tyčinis sovietų valdžios ėjimas atliekant „valymą“, ar tiesiog tragiškų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmė.

Šensi žemės drebėjimas

Kinijos vidurio rytuose esančios Šansi provincijos gyventojams 1556 metų Sausio 23 dienos rytas buvo tikrai baisus. Tik auštant ėmė drebėti žemė ir 97 apygardos šiame regione pajautė kaip daiktai krenta ir dūžta, sienos skyla, o danga po kojomis ima skirtis. Stichija sunaikino 840 kilometrų pločio teritoriją, žuvo per 830,000 žmonių, dauguma iš jų gyveno dirbtiniuose urvuose ir prie uolų, kurios nuslinko ar įgriuvo, sukeldamos katastrofišką situaciją, tiesiog nusinešdamos viską su savimi. Iki šių dienų manoma, jog tai daugiausiai gyvybių visoje žmonijos istorijoje nusinešęs žemės drebėjimas.

Rugsėjo 11 ir terorizmo iškilimas

Modernioje istorijoje didžiausia grėsmė nekaltoms žmonių gyvybėms yra terorizmas. Kažkas pastebėjo, jog nukreipiant ginklus ar atakas į niekuo dėtus žmones, galima pasiekti greitų rezultatų politiniame fronte sukeliant baimę, paniką, neapykantą tarp terorizmo aukų ir taikinių. Terminas „terorizmas“ atsirado dar didžiosios revoliucijos Prancūzijoje metu 18 amžiuje, bet išpopuliarėjo tik paskutiniais 20 amžiaus dešimtmečiais. Bene ryškiausias terorizmo apsireiškimas mūsų istorijoje – 2001 m. Rugsėjo 11 d. tragedija, kada teroristai iš grupuotės Al-Qaeda, kuriai vadovavo O.bin Ladinas, užgrobė keleivių pilnus lėktuvus ir rėžėsi į Pasaulio prekybos centrus Niu Jorko širdyje – Manhetene. Per vieną dieną sugriuvo du keturių šimtų metrų aukščio miesto simboliai, žuvo beveik 3,000 žmonių, o Vakarų pasaulis suprato, jog saugumas nebėra toks užtikrintas. Visgi, teroristai (bent jau Islamistai) kerštauja prieš valstybes, kurios kišasi į jų vidaus politiką arba remia jų mirtinus priešus – Izraelį, JAV t.t., tad nors tai ir viena didžiausių katastrofų modernioje istorijoje, nuolatinių jos apraiškų išvengti galbūt ir būtų galima.