Megaprojektas – labai didelių investicijų reikalaujantis projektas, kurio poveikis bei įtaka verslui, visuomenei ir aplinkai yra milžiniškas. Pagal standartinę klasifikaciją, megaprojektas turėtų kainuoti nemažiau nei 1 milijardą dolerių. Tokių projektų pavyzdžiai: Trans-Sibirinis geležinkelis, Lamanšo tunelis, Burj Khalifa dangoraižis, Sueco kanalas ir daug kitų. Šie statiniai ar inžineriniai pasiekimai pakeitė ne tik regiono bet ir viso pasaulio kasdienybę, tad galime su dideliu džiaugsmu laukti artėjančių megaprojektų įgyvendinimo.

Jeddah Tower – 1km aukščio dangoraižis

Šiuo metu aukščiausias pasaulio dangoraižis yra Burj Khalifa. Dubajuje, JAE stovintis milžinas siekia beveik 828 metrus, tačiau gana greitai jį smarkiai aplenks gretimos Saudo Arabijos investicinis projektas Džedos mieste. Ilgai buvęs vienu svarbiausių miestų Arabijos pusiasalyje, Džeda prarado daug traukos kai iškilo JAE, tačiau valdžia siekia ją grąžinti ir nusprendė ten pastatyti 1 km aukščio dangoraižį. Šiuo metu pastato skeletas jau yra pastatytas ir iškilęs į 266 metrų aukštį, tačiau keičiantis valdžiai Saudo Arabijoje buvo sulaikyti pagrindiniai finansuotojai ir projektas yra suspenduotas laikinai. Jo kaina – 20 mlrd. USD.

Masdar City – miestas, kuris gyvas tik saulės energija

Šiuo metu pasaulyje klesti ekologijos ir aplinkosaugos manija, o Masdar City projektas tą įkūnija bene geriausiai. Tai – miesto projektas, kurį suprojektavo britų architektų kompanija. Atrodytų nieko įspūdingo iš pirmo žvilgsnio, tačiau visa esmė yra tokia, kad miestas būtų išlaikomas tik saulės energija. Jos čia, visai netoli Abu Dabio, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tikrai netrūksta. Viduryje dykumos esantis miestas turės modernią ir ergonomišką struktūrą ir, nors naudos saulės energiją, miesto gatvėse bus gaivus 15-20 laipsnių oras. Projektas finišuoti turėtų 2030 metais ir investuotojams atsieis apie 21,5 milijardo JAV dolerių.

ITER – energetikos ateitis

Trisdešimt penkios pasaulio šalys sujungė pajėgas, kad pažabotų termobranduolinę reakciją ir sukurtų naują būdą išgauti energiją. Provanse, pietų Prancūzijoje statomas bandomasis reaktorius turėtų sukurti net 500 megavatų energijos, dešimteriopai padidindamas į jį pakraunamos energijos kiekį. Pirmieji bandymai turėtų prasidėti 2025 metais, o galutinė projekto kaina turėtų būti labai artima 50 milijardų USD.

EuropaCity – naujas požiūris į europietišką gyvenimą

800 tūkstančių kvadratinių metrų Paryžiuje, 405 tūkstančiai Berlyne – tiek ploto didieji Europos miestai skyrė naujų plotų vystymui. Projektas svarbus tuo, kad Europos didmiesčiai įprastai plečiasi į priemiesčius, o čia, erdvė kuriama beveik pačiuose centruose. Šios naujos teritorijos, esančios netoli pagrindinių traukos objektų, turėtų apjungti gausybę naujų prekybos centrų, pramogų zonų, Paryžiuje net bus statoma dirbtinė slidinėjimo trasa, atnaujinti viešojo transporto mazgai ir daug kitų puikių atnaujinimų. Paryžiaus EuropaCity turėtų kainuoti 3,4 milijardo dolerių, Berlyno projektas daugmaž perpus mažesnę sumą, o baigti jie turėtų būti 2024 ir 2025 metais atitinkamai.

James Webb kosmoso teleskopas – naujų atradimų link

Už 8,7 milijardo JAV dolerių pagamintas James Webb teleskopas turėtų pakeisti jau senstantį Hablį, ir pagerinti kosmoso tyrinėtojų darbą. JWST (taip trumpinamas šis projektas) į erdvę turi pakilti 2018 metais bei iškart padėti atrasti planetas ir sistemas, kuriose yra sąlygos gyvybei. Itin sudėtingos struktūros teleskopas bus pakeltas į labai didelį aukštį ir kabos maždaug 4 kartus tolesniu atstumu nuo žemės nei Mėnulis. Manoma, kad jis tarnaus 10 metų.

Delta Works – Nyderlandų kova prieš jūrą

Turbūt žinote, kad dėl kylančio jūros lygio bene labiausiai visame pasaulyje kenčia Nyderlandų gyventojai. Bene visa šalis yra žemiau jūros lygio, todėl jiems labai svarbu sukurti tinkamą apsaugą nuo pavojingai artėjančios jūros. Didelę išorinę valstybės dalį nuo jūros dengia milžiniškos dambos, kurios apsaugo potvynio metu, Dabar, pilna visų atitvarų ilgių suma yra beveik 17 tūkstančių kilometrų, o milžiniškas, net 140 milijardų dolerių vertės investicinis projektas siekia plėsti ir atnaujinti visą dambų infrastruktūrą iki 2100 metų, kada Šiaurės jūra turėtų pakilti 1,3 metro.

Dubailand – kažkas iš mokslinės fantastikos

Vadinamas vienu ambicingiausių šio šimtmečio projektų, pramogų kompleksas Dubailand iš tiesų yra 45 mažesni megaprojektai viename. Pramogų kompleksas, kuris yra 1,5 karto didesnis už Kauną tikrai nėra lengvai įgyvendinamas,  todėl susidūrė su rimtomis problemomis finansinės krizės metu 2007-2010 metais, tačiau darbai vėl tęsiasi. Dubailand duris lankytojams visiškai turėtų atverti dar iki 2019 metų ir po statybų investuotojams pateikti galutinę 64 milijardų dolerių dydžio sąskaitą.

Žmogus Marse – NASA prieš SpaceX

Raudonoji planeta mistiškai traukia visus žmones. Nors filmuose į Marsą žmonės skrenda jau tikrai ne vienerius metus, realybė – visai kitokia. Kol kas nėra sukurti tinkami erdvėlaiviai bei priemonės, kurios leistų keliautojams nukeliauti į Marsą, ten atlikti tyrimus bei neišprotėti. Šiuo metu, tarpusavyje daugiausiai varžosi JAV kosmoso agentūra NASA ir ekscentriko TESLA kompanijos įkūrėjo, milijardieriaus E. Musk‘o projektas SpaceX. Kas pirmasis nusiųs žmogų į Marsą dar nėra aišku, tačiau, kad tai turėtų įvykti iki 2035 metų – beveik garantuota.

RailBaltica – tikslas sujungti Europą

Nors šių projektų sąraše RailBaltica galbūt neatrodo taip įspūdingai, tačiau galime pritaikyti posakį „Už tvoros ir žolė žalesnė“. Tiesa ta, kad RailBaltica projektas vertas įspūdingų 3,7 milijardo eurų. Iki 2026 metų projektas turėtų būti užbaigtas. Jis sujungs Helsinkį ir Baltijos šalis su Lenkija, Vokietija ir visa likusia Vakarų Europa. Visas naujai tiesiamas arba atnaujintas ir praplėstas geležinkelis Baltijos šalyse užims net 870 km ilgį, o visumoje turėtų gerokai viršyti 1100 km.

Vandens perkėlimo projektas – Kinijai prireiks net 48 metų

Kiek laiko galėtumėte skirti grandioziniam projektui? Trans-Sibirinis geležinkelis (9000 km ilgio) buvo tiesiamas 25 metus, didžiausia Gizos piramidė buvo statoma 20 metų, o Sueco kanalas iškastas per 10. Be abejo viskas priklauso nuo plano ir kantrybės, tačiau pastaruoju kriterijumi niekas nepranoks kinų. Net 48 metus tam paskyrę ir jau virš 80 milijardų dolerių išleidę kinai nori daug gėlo Jangdzės upės vandens perkelti iš šalies pietų į smarkiai industrializuotą ir besiplečiančią šiaurę. Projektui pasibaigus, didžiosios Kinijos upės: Jangdzė, Geltonoji ir Hvanghė, turėtų būti sujungtos ir perduoti per 45 milijardus kubinių metrų vandens per metus.