Jau kurį laiką didėja įtampa Ukrainos pasienyje ir neraminančios žinios apie Rusijos karinį aktyvumą prie Ukrainos sienos. Didindama įtampą Rusija siekia strateginių ir taktinių tikslų, teigia ekspertai.

Kremliaus administracijos pavaduotojas Dmitrijus Kozakas sako, kad Ukrainos eskalacija bus „pabaigos pradžia Kijevui“. Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė apie dar vieno kario žūtį. Iš viso nuo metų pradžios žuvo 25 Ukrainos pajėgų kariai, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50. Šiais klausimais buvo diskutuota penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.

Medalinskas: Rusija įrėmė raketas Vakarams į smilkinį

Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas priminė, kaip daugiau kaip prieš septynerius metus V. Putinas pasiuntė žaliuosius žmogeliukus į Krymą. Tuo metu irgi buvo diskusijų, ar gali būti Ukrainos aneksija.

„Tada, dalyvaujant radijo laidoje su vienu Ukrainos politiku, mūsų nuomonės išsiskyrė, aš sakiau, kad tai gali būti rimta, ir, kad V. Putinas gali ryžtis net aneksijai. O tuo metu vedamieji straipsniai ne tik Amerikoje, bet ir kai kur Europoje, rašė, kad V. Putinas taip daro tik didindamas savo reitingus, atitraukdamas dėmesį nuo vidaus įvykių. Nes tuo metu Putinas buvo nepopuliarus.

Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu V. Putinas panaudojo taktiką, kokią dabar naudoja Donbaso klausimu. Jis buvo nurodęs savo kariniams laivams Juodojoje jūroje nukreipti savo raketas į NATO karinius objektus, ir paleisti žinią, kad „nesikiškite, Rusija tvarkysis Kryme taip kaip nori“.

Dabar vyksta tas pats“, – įsitikinęs A. Medalinskas. Laidos dalyvis atkreipė dėmesį į dabartinę situaciją: prie Ukrainos sienų (ne tik Rusijos kontroliuojamame Donbase ir Kryme, bet ir iš šiaurinės pusės) yra sutelkti „Iskander’ai“, Rostovo srityje yra atvežtos zenitinių raketų sistemos S-300.

„Esu nustebęs dėl tokios atviros Rusijos vadovaujančių politikų leksikos, (…) ir V. Putinas, ir jo ministras S. Lavrovas ir D. Kozakas praktiškai grasina Ukrainos valstybei sunaikinimu. Iki šiol aš tai girdėjau tik, kai buvo kalba apie Iraną – Izraelio atžvilgiu, Šiaurės Korėją – Pietų Korėjos atžvilgiu, visur kitur buvo kalbama tik apie politikos pakeitimą“, – sakė A. Medalinskas.

Jo vertinimu, geriausiai Rusijos siekius yra įvardijusi Vokietijos Bundestago Žaliųjų frakcija. „Jie pasakė, kad Maskva kalbasi su Ukraina, Ukrainai įrėmusi į smilkinį pistoletą. Aš pasakyčiau, kad – įrėmusi Vakarų pasauliui į smilkinį pistoletą“, – kalbėjo A. Medalinskas. Politologas atkreipė dėmesį, kad balandžio 19 dieną įvyks vadinamojo Normandijos ketvertuko susitikimas.

Svarbi aplinkybė, kad apie jį paskelbė ne Vakarai, o D. Kozakas. „Balandžio 19 dienos susitikimas įvyks įrėmus ne tik pistoletą, bet ir raketas Vakarams. Jeigu balandžio 19 dieną nebus pasiektas toks sprendimas, kokio Rusijai reikia, neatmetu

Linkevičius: Rusija kryptingai siekia įrodyti, kad Ukraina yra nesėkminga valstybė

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad karinio konflikto tikimybė nėra didelė. Tačiau jis sutinka, kad negalima paneigti fakto, kad nuo 2014 metų tiek pajėgų nebuvo sukoncentruota prie sienos su Ukraina. „Kadangi niekas nepasitiki, ką sako Rusija, tai žiūri, kas vyksta realybėje, todėl ir toks budėjimas vyksta. Tai yra natūrali reakcija“, – sakė L. Linkevičius.

Jo manymu, tokiais veiksmais Rusija eilinį kartą nori užsikalti įtakos kuoliukus, kad „mes esame čia“, „niekur nepasitrauksime“, tai yra dar vieną kartą priminimas dėl Krymo, kad „niekas nesikeis – nei politika, nei praktika“. Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas nemano, kad Rusijos tokią reakciją galėjo išprovokuoti pavieniai pasvarstymai, kad galbūt Ukrainai reikėtų suteiktų narystės NATO planą.

„Reikėtų pripažinti, kad dėl to sutarimo nėra ir tarp NATO šalių. Jeigu mes pasisakome, tai daug kam įspūdžio nedaro. Žinome, kad ir amerikiečių nuomonė yra pozityvi, bet mūsų europiniai partneriai skeptiškai į tai žiūri, ir visi tai žino. Kol nėra sutarimo, to ir nebus“, – sakė L. Linkevičius. Tačiau jis sutiko, kad toks konfliktas stabdys Ukrainos europinės, euroatlantinės integracijos procesus, apskritai galimybes šaliai vystytis.

„Jie tai žino“, – sakė L. Linkevičius. Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė 2008 metais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą. „Putinas kreipėsi į NATO lyderius sakydamas, kad „su kuo jūs čia bendradarbiaujate? Tai yra netikra valstybė, ji dirbtinė, ji iš viso yra net ne valstybė. Tai buvo prieš dvylika metų. Tada labai daug kas nustebo, kodėl jis taip kalba.

Mes buvome vieni iš nedaugelio, kurie sakėme, kad jis taip kalba dėl to, kad tuo tiki ir tuo vadovaujasi. Praktikoje visa tai reikia pagrįsti, kad tai būtų nesėkminga valstybė, kad ji būtų žlunganti, kad jos vienintelis pasirinkimas būtų tik glaudžiuose santykiuose su Rusija.

Ir visa tai daroma kryptingai, naudojantis tuo, kad Vakaruose dažnai reakcija pavėluoja, arba ji būna pasyvi“, – sakė L. Linkevičius. Kartu jis teigia sutinkąs su tais, kurie sako, kad šita eskalacija nukreipia dėmesį nuo Rusijos vidaus problemų, situacijos su A. Navalnu.

Vaitiekūnas: Putinas sprendžia strateginius ir taktinius uždavinius

Buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas kalbėjo, kad tokiu elgesiu V. Putinas sprendžia savo strateginius ir taktinius uždavinius. „Prie strateginių uždavinių priskirčiau jo norą, kad jį laikytų pasaulio lyderiu. Todėl jis kuria pasaulines problemas. ir siūlosi jas spręsti.

Jo konkretus noras būtų atsisėsti su prezidentu J. Bidenu, ir kad visas pasaulis pamatytų, kad Kremlius, Putinas, yra pasaulinis lyderis“, – sakė P. Vaitiekūnas. Jo vertinimu, visa tai skirta užmaskuoti sistemines Rusijos problemas politikoje, ekonomikoje ir karines. „Taktiniai uždaviniai – tai visų pirma „Nord Stream 2“ , tai skaudžiai kerta ir per autoritetą Rusijos ir konkrečiai prezidento Putino, ir per finansinius Rusijos interesus.

Kita problema, kuri yra reali, tai yra vanduo Kryme. Reikia užimti Dniepro šliuzus, kurie yra prie Kersono, ir paleisti vandenį. Donbasas septyneri metai nesprendžiamas, ir rusai pavargo, jie neturi atsakymo: „ką ten veikiame?“. (…)

Kita problema yra nubausti Ukrainą už euroatlantinės integracijos siekius ir užmaskuoti Navalną, kad jį užmirštų“, – kalbėjo P. Vaitiekūnas. Laidos dalyvio vertinimu, karo nebus, tačiau kraujo gali būti pralieta. „Karui resursų kol kas neužtenka, (…) bet provokacijoms užtenka, ir provokacijų bus. Už šitą prezidento Putino avantiūristinę politiką bus mokama rusų ir ukrainiečių gyvybėmis“, – įsitikinęs P. Vaitiekūnas.

Ušackas: Putinas parodė, kad Rusija sugrįžo

Buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas irgi nemano, kad bus naujas karas. „Jis nėra naudingas nei Rusijai, nei Ukrainai. Eskalacija gal iš dalies naudinga tiek V. Putinui, tiek V. Zelenskiui. V. Zelenskiui turiu mintyje, kad jo populiarumas yra smarkiai kritęs.

Kad mobilizuotų palaikymą, ypač dešiniųjų jėgų, jam reikia rodyti raumenis. (…) O Putinui (…) tai yra atsakymas į J. Bideno kaltinimą, kad „Putinas yra žudikas“. V. Putinas (…) siunčia aiškią žinią naujam JAV prezidentui, kad ne J. Bidenas, o V. Putinas diktuos dvišalių Amerikos ir Rusijos santykių darbotvarkę“, – sakė V. Ušackas. Pasak jo, jis tą sėkmingai darė per visą laiką, prisiminkime nuo B. Obamos ir D. Trumpo laikų.

„Jis žino ribas. Žino, kad NATO ir ES neis ir negins Ukrainos karine prasme. Žino, kad turi auksinę akciją Donbase (…), ir jis turi savo svertus. Antra vertus, Rusija skiria 61 mlrd. dolerių , JAV – 700 mlrd. dolerių, visa NATO – daugiau kaip trilijoną JAV dolerių karinėms išlaidoms. Technologine, karių prasme NATO yra daugiau kaip dešimt kartų galingesnė.

Tačiau rizikos prisiėmimo prasme, Putinas parodė, kad Rusija yra sugrįžusi, kad ji gali vykdyti sofistikuotas hibridinio karo operacijas tiek artimiausioje kaimynystėje, tiek atokiau (Sirijoje arba Libijoje,) jis sugrįžo prie stalo ir su tuo tiek Amerika, tiek Europa turės skaitytis“, – kalbėjo V. Ušackas.