Dukros seksualine prievarta apkaltintas Audrius beveik trejus metus praleido uždarytas už grotų, kol teisėsauga aiškinosi, ar jis išties įvykdė kraupų nusikaltimą. Galiausiai vyras buvo visiškai išteisintas, o teisme paaiškėjo, kad pareigūnai ir prokurorai ne tik užsimerkė prieš vyro kaltę paneigiančius įrodymus, bet ir neteisėtais metodais tardė ketverių metų mergaitę, versdami ją apkalbėti tėvą.

Už patirtą košmarą vyrui išmokėta 9850 eurų kompensacija, skirta atlyginti neturtinei žalai. Jam priteista dar 11 527,45 Eur – tiek jis būtų užsidirbęs, jei nebūtų bene 3 metus nepagrįstai kalintas. Taip pat padengtos advokato išlaidos – 2237 eurai. Prokuratūra iki pat pabaigos stengėsi įrodyti, kad teisėsauga šioje situacijoje viską atliko teisingai ir Audrius neturėtų būti išmokėta jokia kompensacija. Tačiau istorijoje padėtas taškas, kai šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti prokuratūros skundą.

Apkaltino sesuo

Vos gimusi mergaitė iš pradžių gyveno su motina, tačiau dėl nuolatinio girtavimo vaikas buvo iš jos paimtas ir atsidūrė globos namuose. Teisę auginti dukrytę galiausiai išsikovojo jos tėvas. Audrių su dvimete mergaite priglaudė jo sesuo. Po 2 metų ramaus gyvenimo viskas apvirto aukštyn kojomis. Audriaus sesuo 2013 metų rugsėjo 24-ąją teisėsaugai pranešė, esą mergaitė jai pasiskundė, kad tėvas prie jos nederamai lindo ir kaišiojo pirštus. Vyras atsidūrė už grotų, o teisėsauga pradėjo aiškintis, ar nusikaltimas išties buvo padarytas.

Vėliau buvo išsiaiškinta, kad kraupiu nusikaltimu savo brolį apkaltinusi moteris anksčiau buvo ne kartą užsiminusi apie norą jį iškraustyti, nes namuose per mažai vietos, taip pat perimti mergaitės globą, kad už ją gautų pašalpą. Dauguma apklaustų giminaičių negalėjo patikėti Audriui pateiktais kaltinimais, o jo seserį apibūdino kaip savanaudišką žmogų. Be to, viso proceso metu ji nuolat keitė parodymus ir apie įvairias aplinkybes pasakodavo visiškai kitaip.

Mergaitė smurtą paneigė

Po dviejų dienų pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo surengta svarbiausio liudytojo – galbūt nukentėjusios keturmetės apklausa. Šios apklausos metu mergaitė ne tik nepatvirtino, tačiau paneigė tėvui pateiktus kaltinimus. Klausinėjama psichologės ji sakė, kad niekada su tėvu nemiegojo vienoje lovoje ir šis jos niekada neskriaudė. Tiesa, mergaitė užsiminė, kad tėvas ją liesdavo.

Tačiau tokia aplinkybė neturėtų būti šokiruojanti, kadangi pats tėvas bei kartu gyvenę artimieji sakė, kad dukrą Audrius pats prausdavo, taip pat, kadangi ji skundėsi lytinių organų niežuliu, tepdavo tepalus, kuriuos nupirkdavo jo sesuo. Nepaisant šios apklausos rezultatų, tą pačią dieną Audriui buvo skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Nuspręsta, kad būdamas laisvėje jis gali slėptis nuo jam gresiančios bausmės ir daryti poveikį savo dukrai. Apklausė dar kartą – neteisėtai Vyro kalte įsitikinę pareigūnai po pirmosios nesėkmingos apklausos su mergaite nusprendė suorganizuoti dar vieną.

Tik šįkart nedalyvaujant nei teisėjui, nei prokurorui ar pačiam įtariamajam bei jo gynėjui. 2013 metų spalio 11 dieną pakviesta psichologė ir prasidėjo apklausa, kurios protokolas tapo esminiu Audriaus kaltės įrodymu. Šios apklausos vaizdo įrašą ne kartą peržiūrėję Apeliacinės instancijos teismo teisėjai pamatė, kad su psichologe kalbėjusi mergaitė ir šįkart nieko neužsiminė apie patirtą prievartą.

Tik pačioje pabaigoje į apklausos kambarį įsiveržusi tyrėja ėmė vaidinti gerą policininkę, siūlė mergaitei saldainių ir galiausiai išgavo reikiamus parodymus. „Žiūrint šios apklausos vaizdo įrašą akivaizdžiai matosi, kad tyrėja mažametei uždavė daugybę akivaizdžiai atsakymus menančių klausimų, uždavinėjo tokius klausimus vieną po kito net nesulaukdama atsakymų“, – taip šios apklausos vaizdo įrašą apibūdino jį žiūrėję teisėjai.

Įrodymų nepaisė

Netrukus po šių apklausų teisėsauga gavo dar vieną reikšmingą įrodymą – eksperto išvadą. Ekspertas nustatė mergaitei lytinių organų uždegimą, tačiau jo išvada dėl prievartos buvo kategoriška – nerasta jokių to požymių. „Kad būtų kišti pirštai į makštį, tai tikrai neįmanoma“, – vėliau teisme savo išvadas patvirtino ekspertas.

Tačiau ir tai nesutrukdė toliau suktis teisėsaugos buldozeriui, vyras ne tik buvo apkaltinas, tačiau ir pripažintas kaltu Kauno apygardos teisme, kur jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Tik Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, kruopščiai ištyrę visus įrodymus ir įsigilinę į bylos detales, nusprendė, kad pirmasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įstatymus, o Audrius jokio nusikaltimo nepadarė.

Išgyveno pragarą

Dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, Audrius buvo įkalintas 987 dienas. Kaliniai netrukus išsiaiškino, kuo vyras yra kaltinamas, o tokie nusikaltimai už grotų nėra toleruojami. Jis buvo iškart priskirtas žemiausiai nusikaltėlių kastai ir nuolat žeminamas bei mušamas.

„Lukiškėse mane vertė miegoti ant grindų prie tualeto, visą laiką daužė ir tyčiojosi. Man buvo išmušti priekiniai dantys“, – pasakojo jis. Pagalbos ieškoti pas kalėjimo administraciją smurtą kenčiantis vyras nedrįso – jis žinojo, kad būtų sulaukęs ne pagalbos, o tik dar brutalesnio smurto.

Be to, mažoje bendruomenėje, kur jis gyveno iki suėmimo, gandai netruko pasklisti ir vyras buvo pasmerktas. Nors ir sulaukė visiško išteisinimo, kai kurių žmonių akyse jis iki šiol yra kaltas. „Buvo sugriautas gyvenimas laisvėje, sunaikinti pastangų rezultatai užsidirbti pragyvenimui, kurti ir išlaikyti šeimą, auginti dukrą pačiam, patirti laimę ir džiaugsmą šeimos gyvenime, – dėstoma skunde teismui, prašant atlyginti žalą. – Nerimas, baimė, depresija lydi nuolatos, kankina sunkūs atsiminimai apie savo skaudžius ir žeminančius išgyvenimus dėl patirtos neteisybės.“

Prokuratūra kategoriškai priešinosi, kad vyrui būtų atlyginta žala, nes esą teisėsaugos įtarimai buvo pagrįsti, o tyrimas atliktas kruopščiai ir laikantis įstatymų. Be to, anot prokuratūros, ir beveik 10 tūkst. eurų vyrui priteista neturtinė žala – gerokai per didelė. „Priteisiamos neturtinės žalos dydis yra apytikriai nuo 868 Eur iki 6 600 Eur, – aiškino prokuratūra, remdamasi teismų praktika.

– Todėl ir ginčo atveju neturtinė žala turėjo būti mažinama iki sumos, atitinkančios konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą.“ Tačiau teismai šiuos argumentus atmetė, o pareigūnų veiksmai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo neteisėtas ir pažeidė vyro teises. Teismai itin kritikavo pareigūnų taikytus metodus per mažametės apklausą.

„Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad tyrėja J.K. neužtikrino teisėtumo renkant duomenis ikiteisminiame tyrime, teismo ekspertė psichologė D.T. neobjektyviai ir aplaidžiai ištyrė duomenis ir pateikė klaidingas ekspertines išvadas, o vyr. tyrėja A.G. tiesiogiai pati įsikišo į tyrimą ir savo veiksmais įtakojo neteisėtą duomenų apie Audriaus kaltę rinkimą, jų interpretavimą ir įtraukimą į ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – rašoma Panevėžio apygardos teismo nutartyje.

Teismų vertinimu, nebuvo ir jokios priežasties vyrą beveik 3 metus laikyti įkalintą, kol jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. „Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, būtent jau per pirminius veiksmus ir per Audriaus laikiną sulaikymą, ikiteisminiame tyrime buvo atlikta procesinių veiksmų, kuriais buvo surinkti reikšmingi duomenys, paneigiantys arba bent jau keliantys pagrįstas abejones dėl ieškovo kaltės padarius labai sunkų seksualinio pobūdžio nusikaltimą“, – vėliau šį nuosprendį patvirtino Panevėžio apygardos teismas.