„Moterys gražėja tik su amžiumi“, – šiuos žodžius išgirdau iš savo brolio, kai laukiausi trečiojo vaiko, žindžiau antrąjį ir bėgiojau paskui pirmąjį. Aš stovėjau apstulbusi. Realiame gyvenime šiuos žodžius girdžiu pirmą kartą.

Ne, ši frazė nėra paimta iš žurnalo straipsnio ir neskaityta jokioje savipagalbos knygoje. Žinoma, brolis tai ištarė, kai žiūrėjo į prakeiktą Demi Moore kažkokiame televizijos filme, bet aš sustingau iš nuostabos vietoje, bandydama suprasti tai, ką išgirdau. Būdama 30-ies nesijaučiau geriau, nei būdama 20-ies (tiesą sakant, jaučiau, kad mano gyvenime yra visiška netvarka). Bet šiek tiek daugiau pagalvojusi, staiga supratau, kad mano brolis buvo teisus – ir dabar, kai man yra 40 metų, aš aiškiai suprantu, kokia tai buvo teisybė.

Ir dabar kalba visiškai nėra apie išorines moterų savybes. Ne, aš kalbu apie vidinį grožį, pasitikėjimą savimi ir vyresnių moterų gebėjimą suprasti kitus. Nėra nieko seksualesnio pasaulyje.

Aš tai matau savo tetose ir seseryse, tai, kaip jos prisistato, kaip bendrauja su kitais žmonėmis ar įeina į kambarį. Jų gyvenime nėra vietos šūdui. Jos dabar gražesnės nei kada nors buvo anksčiau. Mano geriausiai mokyklos draugei dabar taip pat yra 40 ir ji atrodo labai patraukliai. Mano kolegos kambario draugė dabar yra daug gražesnė nei ji buvo anksčiau, kai mokėmės koledže, o moteris, su kuria beveik 11 metų gyvenau toje pačioje gatvėje, atrodo energingesnė, nei tada, kai pirmą kartą susidūrėme su ja priešais mūsų namus.

Bet kodėl moterys yra gražesnės su amžiumi? Iš savo patirties galiu manyti, kad tam yra kelios priežastys:

1. Mes išmokome patikti sau

Omenyje turiu absoliučiai viską. Mes žinome, kas mums patinka ir kaip. Jei mėgstu tam tikras gėles, ir jei man niekas jų nepadovanoja, jas nusiperku pati. Jei noriu ką nors padaryti tam tikru būdu, nieko neprašau pagalbos.

Aš nelaukiu. Aš imu reikalus į savo rankas ir tiesiog tai darau. Jei noriu picos su dešra ar šonine, ją užsisakau, neatsižvelgdama į kitų pageidavimus.

2. Mes radome savo stilių

Turėjau pakankamai laiko, kad išsiaiškinčiau, kas man tinka ir dėl ko jaučiuosi labai blogai. Išbandžiau įvairiausius stilius ir pakankamai eksperimentavau su savimi, kad išsiaiškinčiau, kokie drabužiai man tinka. Taip, kartais vis tiek darau klaidų, bet greitai iš jų mokausi.

3. Mes sakome tai, ką galvojame

Proto žaidimai skirti paaugliams ir tiems kuriems vos 20. Senstant norime juos žaisti vis rečiau. Dabar šie žaidimai mums atrodo nesąmonė, o nesąmonėms nebelieka laiko. Mums tapo daug lengviau ir maloniau pasakyti, ką galvojame. Mes prašome, ko norime, o jei kažko neprašome, tai todėl, kad tai mūsų nedomina.

Mes taip pat pradedame bendrauti su tais, kurie daro tą patį – žmonėmis, kurie sako tai, ką galvoja, išsako savo nuomonę ir klausia, ko jiems reikia. Bet visa tai nereiškia, kad mes tikimės įvykdyti absoliučiai visus savo prašymus arba sutikti patenkinti kitų žmonių poreikius ir norus. Tiesiog dabar mums tai nerūpi, nes mums pavyko išbandyti viską, ką galėjome. Mes jau žinome: kas bus, to negalima išvengti.

4. Mes nebijome pažeisti taisyklių

Buvo atvejų, kai niekada nedėvėjau sidabro ir aukso kartu. Atminimo dienai man nebuvo leista dėvėti baltų džinsų, o atsisakyti paklusti viršininkui buvo tiesiog neįmanoma! Jei niekas kitas to nedarė, man atrodydavo išsiskirti iš minios negalima.

Dabar, kai esu vyresnė, greitai įveikčiau šias psichologines kliūtis. Taisyklės gali būti pažeistos, kad nepakenktumėte nei savo, nei kitų jausmams.

5. Mes išmokome ignoruoti žmones.

Kai buvome jauni, mums buvo svarbu patikti kitiems ir būti jų priimtiems. Tačiau, bėgant metams supratome, kad jei santykiai yra kuriami prievartos dėka, tai jų nutraukimas suteikia laisvės jausmą. Mes išmokome nustatyti, kam verta aukoti mūsų laiko ir pastangų, o kam ne. Ir jei negalime kažko palikti, tada bent jau žinome, kaip apsaugoti savo laimę, ignoruojant neigiamą elgesį.

Kaip šauksi, taip atsilieps. Negali būti laiminga, skatindama toksiškas mintis ir santykius.

6. Mes nustojome atsiprašyti

Moterys dažnai atsiprašo ir dažniausiai tai daro be reikalo. “Atsiprašau, kad mano namuose yra netvarka.” “Deja, negaliu dalyvauti.”, “Atsiprašau, negalėsiu susitikti šį vakarą.”. Supratome, kad yra laikas ir vieta atsiprašymui, ir kad mes neturime nieko atsiprašyti, kad neturime pakankamai laiko valyti vonios kambarį ar savanoriškai rinkti lėšas mokykloje.

7. Mes nepriimame dalykų per daug asmeniškai

Subrendę suprantame, kad įprotis pernelyg rimtai žiūrėti į reikalus yra nebemadingas. Tačiau tai nereiškia, kad šie jausmai dingo. Mes supratome, kad 99 procentai tų atvejų, kurie mums sukelia skausmą ar nusivylimą, iš tikrųjų nėra susiję su mumis.

8. Mes mokame įkvėpti

Perkopusios  ketvirtą dešimtį, mes pradedame suprasti, kaip veikia šis pasaulis. Ką duodi, tą ir gauni. Jei draskysime viena kitą, tai pakenks ne tik kitiems žmonėms, bet ir mums patiems. Tikros moterys įkvepia, o ne kovoja! Daugelis iš mūsų darėme ir pirmąjį, ir antrąjį, bet dabar žinome, kuris iš jų yra malonesnis ir kuris teisingas.