Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad sankcijos Rusijai gali būti dar plečiamos.

„Yra du dalykai. Pirmas dalykas – nafta, antras – dujos. Tai globali naftos rinka yra žymiai labiau išplėtota ir žymiai labiau išvystyta, alternatyvų joje žymiai daugiau nei dujų. (…) Toje temoje darbas vyksta – iš kur turėtų atsirasti papildomos pasiūlos, kad įtaka kainoms būtų kuo mažesnė. Nors akivaizdu, kad dabar įtaką kainoms daro labiausiai nežinomybė. Todėl būtų gerai, kad jie būtų priimti greitai, tada atsiras aiškumas“, – sakė I. Šimonytė.

Ji teigė, jog ne visos šalys yra taip pasiruošusios alternatyvių kelių priimti dujų tiekimą.

„Tai reiškia labai praktinę problemą. (…) Man atrodo, kad politinė kryptis yra labai aiški, EK turėtų pristatyti ir savo įžvalgas šiomis dienomis. Politinė kryptis yra labai aiški ir priklausomybė nuo Rusijos kaip energetikos išteklių eksportuotojos vakarų pasaulyje turi būti kaip įmanoma mažiau mažinama“, – kalbėjo premjerė.

„Galiausiai pagal pajamas, kurias Vladimiras Putinas gauna karui finansuoti, nafta yra gerokai riebesnis jo pajamų šaltinis nei dujos“, – antradienį teigė I. Šimonytė.

„Nesuprantu, kodėl reikia pirkti druskos“

Stebint neramius karo vaizdus iš Ukrainos, Lietuvos gyventojai pradėjo domėtis ir slėptuvėmis, kuriose reikalui esant, galėtų pasislėpti.

I. Šimonytė ragino neprovokuoti diskusijų, kurios gali kelti nereikalingą viusomenės nerimą.

„Lietuva yra NATO valstybė, labai prašyčiau neprovokuoti diskusijos ten, kur galima kelti tik visuomenės nerimą be būtino reikalo. Tikrai dabar vyksta nemažai dalykų, pildant informacijos paveikslą žmonėms, ką jie turi žinoti tam tikromis aplinkybėmis. Nes pavojai gali būti įvairūs. Nežinau, ar daug žmonių žino, kas buvo rekomenduojama daryti, tarkime, įvykus kažkokiam incidentui Astravo atominėje elektrinėje“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji spaudos konferencijoje svarstė, kad galbūt šios situacijos atveju žmonės būtų ieškoję slėptuvės pasislėpti, o rekomendacija – būti namuose ir užsidaryti langus.

„Tai man atrodo, kad yra daug rekomendacijų, kurios jau dabar pateiktos. Ir civilinės saugos informacijos šaltinių yra nemažai, ji bus dar pildoma, kad žmonės būtų atsakyta į daugiau klausimų. Bet labai prašau, nežinau, kodėl reikia pirkti tiek daug druskos. Bet maisto užteks, visais kitais dalykais Vyriausybė yra nusiteikusi pasirūpinti. O žmonėms reikia pasirūpinti tuo, kuo rekomenduoja pasirūpinti civilinės saugos specialistai“, – sakė I. Šimonytė.

Susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo neturėtų užtrukti

Ji teigė, jog šiuo metu Lietuvoje nėra įvykių ar incidentų, kurie reikalautų ypatingo dėmesio.

Ministrė pirmininkė teigė, jog antradienį dalyvaus susitikime su Lietuvoje dirbančiais investuotojais, kuriuos ji žada patikinti, jog Lietuva yra saugi šalis.

„Vyksta įvairūs susikimai, vakar buvau susitikusi su verslo taryba ir kitomis organizacijomis: bankų asociacija, verslo darbdavių konfederacija. Šiandien susitiksiu trumpai su investuotų Lietuvoje dirbančių atstovais. (…) Mano dalyvavimas šiame susitikime – patikinti Lietuvoje dirbančius investuotojus, jog Lietuva yra saugi šalis, NATO šalis.

Tikrai mes rūpinamės savo saugumu, ir papildomai. Bet mūsų saugumu papildomai rūpinasi ir mūsų NATO sąjungininkės“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, jog siūlo finansavimą krašto gynybai didinti ne iki 2,5 procento, o iki 3 procento BVP.

I. Šimonytė teigė, jog dabartinis sutarimas – 2,5 procento šiais metais. O vėliau jis gali ir didėti.

„Man teko matyti tokį dokumento projektą, kur yra kalbama apie 3 procentus, tačiau neapibrėžtame laike. O mes kalbame apie 2,5 procento jau šiais metais. Žinoma, kad šiais metais pasiekus 2,5 procentų, kuriuos partijos anksčiau buvo sutarusios pasiekti 2030 metais, o Vyriausybė siekė to rezultato pasiekti bent jau 2025 metais, ir taip anksčiau, nei buvo sutarta.

Dabar dėl objektyvių aplinkybių, tai pavyks įgyvendinti jau šiais metais. Tai žinoma, kad yra poreikis sutarti, kokie tolesni tikslai. Vakar buvo sutarta su frakcijų Seime atstovais, kad visos frakcijos deleguos savo žmones to susitarimo peržiūrai. Tą darbą turėtų koordinuoti Laurynas Kasčiūnas, manau, kad tai ilgai netruks“, – teigė ji.

I. Šimonytė sakė, kad palaiko stiprią krašto apsaugą.

„Tai kažkuria prasme, tos partijos su kuria aš ėjau į rinkimus – vizitinė kortelė. Todėl būtų labai keista, jei aš palaikyčiau kažką, kas yra susiję su krašto apsaugos silpninimu. Bet tuo pačiu metu esu žmogus, kuris nori racionaliai išdėlioti planą, matyti, ką mes galime padaryti“, – antradienį Vyriausybėje kalbėjo ministrė pirmininkė.