Sunaikintų Rusijos tankų, šarvuočių kolonos, vienas po kito numušami orlaiviai, slogūs į nelaisvę pasiduodančių ir gatvėse besivoliojančių rusų karių kūnų vaizdai. Tokia padėtis besibaigiant antrai karo Ukrainoje savaitei Kremliui, kuris ruošėsi sėkmingai kelių dienų „specialiai operacijai“, regis, tapo košmaru. Bet ekspertai įspėja – per anksti džiaugtis dėl ukrainiečių. Ką dar gali Maskva?

Dar prieš prieš kelias savaites karinės eskalacijos tikimybę viešai neigusios Ukrainos ir jo rėmėjų nuotaikų kaita yra stulbinanti. Kai vasario 24-ąją prasidėjo atvira Rusijos agresija, pasipylė pirmos sparnuotųjų, balistinių raketų salvės, o rusų tankų ir šarvuočių kolonos pajudėjo į Ukrainos gilumą, atrodė, kad išsipildys niūriausios prognozės – esą Kijevas bus apsuptas ir kris per 96 valandas.

Tačiau Rusijos žaibiškas karas – pleištais pradėjus puolimą visu frontu nuo okupuoto Krymo, Donbaso, šiaurės rytų ir netgi desantine operacija užėmus Hostomelio oro uostą bei priartėjus iš šiaurės prie sostinės nepavyko: Ukrainos valdžia ir kariuomenė neišsilakstė. „Labas rytas, sveikinasi Kijivas.

Mes vis dar čia, miestas tebestovi“, – taip jau savaitę su pasauliu sveikinasi ukrainiečiai ir į Ukrainos sostinę atvykę žurnalistai, kasdien paneigiantys prognozes, kad sostinė tuoj kris. Vakarais spaudos konferencijas čia rengia ir nepasitraukęs Volodymyras Zelenskis. Karas Ukrainoje bent kol kas nesibaigė pralaimėjimu ir jo dėka.

Nesubyrėjo ir ukrainiečių kariuomenė, kuri ne šiaip priešinasi, bet ir geba sėkmingai kontratakuoti – iki šiol nepalaužta Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, nesunaikintos oro pajėgos, manevriniai daliniai, teritorinės gynybos, specialiųjų operacijų daliniai

sėkmingai stabdo puolančias Rusijos kariuomenės kolonas, naikina jas pasalose, artilerijos apšaudymais, netgi bepiločių orlaivių smūgiais.

Net jei ukrainiečių skelbiami Rusijos kariuomenės nuostoliai yra išpūsti, akivaizdu, kad rusai išties neteko daug karių, technikos, prarado iniciatyvą, visiškai pralaimi informacinį karą, paprastai kalbant – patyrė ir toliau patiria kitų didelių sunkumų. Bet tai dar nėra pralaimėjimas kare. Ukrainiečiams tai jau yra dvi savaitės pasipriešinimo, atsilaikymo ir vilties, o rusams tai – dar tik antroji karo savaitė.

Į Ukrainą iš Vakarų toliau plūsta tūkstančiai prieštankinių, priešlėktuvinių ginklų, amunicijos, parama Kijivui – kaip niekada tvirta, konkreti, ir atvirkščiai – sankcijos Kremliui yra kaip niekada griežtos, žinutės – nedviprasmiškos. Bet Rusija neatsitraukia. O džiūgavimus dėl ukrainiečių sėkmės mūšio lauke ir juos lydinčius pernelyg optimistinius vertinimus vėsina ekspertai, kurie dar prieš karą buvo tie, kurie teisingai atspėjo Rusijos sumanymą.

Kai skeptikai abejojo dėl atviros Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pesimistai perspėjo: Kremliaus statymai yra itin ambicingi, dideli ir nepanašu, kad Vladimiras Putinas atsitrauks. Tam yra ir priežasčių, ir ženklų, kad Rusija rengiasi naujam karo etapui.

Traktorių grėsmė, žuvę rusų generolai ir rezervai Tas pats paveikslas pastarosiomis dienomis, regis, kartojasi visose pagrindinėse Rusijos puolimo kryptyse: kur tik pasirodo rusų šarvuotosios arba aprūpinimo kolonos, ten juos pasitinka pasalose budintys ukrainiečių kariai – į tankus, šarvuočius ir sunkvežimius pasipila taikli prieštankinių ginklų ugnis, artilerija, bepiločių orlaivių „Bayraktrar“ paleistos raketos.

O tada mūšio lauke pasirodo Rusijos karinės technikos siaubas, apie kurį jau sklinda fokloru tapusios legendos – vietoje evakuacinių tankų ukrainiečių ūkininkų naudojami traktoriai, nutempiantys dar tinkamą rusų karinę techniką į užnugarį.

Net elitinėmis laikomos Rusijos desantininkų pajėgos, regis, be gudresnio sumanymo bando žvalgyba mūšiu prasiveržti pro ukrainiečių pozicijas į šiaurę nuo Kijivo – Irpenėje, Bučioje ir šalies pietuose.

Rezultatas dažniausiai kartojasi: Lietuvos, JAV ir kitų šalių treniruotos specialiųjų operacijų pajėgos, teritorinės gynybos daliniai rengia sėkmingas pasalas ir jose sunaikintos desantininkų kovos mašinos BMD pleška, o vėliau rūdija Ukrainos miestų gatvėse. Ta technika, kurią galima dar panaudoti, ukrainiečių kariams atitempia traktoristai.

Tad nenuostabu, kad ypač populiarėja ir rusų desantininkus pašiepiantis vaizdo įrašas – VDV (rus. Rusų desantininkų trumpinys) šlovinanti Aleksandro Buinovo daina rusiškai nesuprantančius priverčia nusišypsoti dėl titrų, kuriuose keliamas svarbus klausimas:

Tarp tokių, tikėtina, buvo ir aukšto rango karininkai. Keli jų jau žuvo Ukrainoje – 41-os armijos vado pavaduotojai generolas majoras Vitalijus Gerasimovas ir Andrejus Suchoveckis, abu patyrę karininkai kovų Čečėnijoje, Sirijoje veteranai, du pulkininkai, desantinių pulkų vadai – Vilniuje per 1991-ųjų sausį liūdnai pagarsėjusios Pskovo 76-osios oro desanto divizijos 104 pulko vadas, plk. Jurijus Agarkovas ir 7-osios „kaunietiškosios“ desantininkų divizijos 247-ojo pulko vadas, plk. Konstantinas Zizevskis.

Tad kol Rusijos propaganda seka pasakas apie Rusijos kariuomenės eilinius, seržantus ir leitenantus, kurie „krito didvyriškoje kovoje, kiekvienas sunaikino dešimtis nacionalistų tankų“, Rusijos valdymo ir vadovavimo grandinėje kartojasi tragiškos nesėkmės.

O Ukraina Rusijos nuostolius kol kas ypač sėkmingai išnaudoja informaciniame kare: kasdien Kijivo skelbiami rusų nuostoliai atrodo siaubingai: 12 tūkstančių žuvusiųjų per dvi savaites karo reikštų beveik tiek pat, kiek per 9 karo Afganistane metus ar pirmąją bei antrąją Čečėnijos kampanijas. Reikštų – jei šie skaičiai būtų tiesa, kaip ir teiginiai apie 1,3 tūkst. sunaikintos šarvuotosios technikos vienetų, 130 orlaivių ir pan.

Tokie skaičiai, kuriuos lydi vis nauji (arba kitu rakursu nufilmuoti seni) sunaikintos technikos, į nelaisvę paimtų arba nukautų rusų karių vaizdai sudaro ne šiaip Rusijos pajėgų nekompetencijos, bet ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dominavimo įspūdį.

Ir nors jis išties pagrįstas – žema rusų karių moralė, tragiška disciplina bei nesugebėjimas įvykdyti net, regis, paprasčiausias užduotis, tų pačių klaidų kartojimas, bandant prasiveržti pro sutankintą gynybą, leidžia Ukrainai skleisti žinią savo žmonėms ir pasauliui: rusai nieko nelaimi, mes nepasiduodame, kaunamės ir galime laimėti.

Būtent tai ir leidžia sklandyti optimistinėms nuotaikoms, juokeliams, pamirštant, kad baigiasi vos antra karo savaitė – net šiuolaikiniai karai, kad ir kokie būtų brutalūs, intensyvūs ir žaibiškai naikinantys žmones, techniką, išteklius gali trukti ilgiau. Ir jei Ukraina gali džiaugtis Vakarų karine parama, žmogiškieji ištekliai – ypač patyrusių karių, karininkų yra nepakeičiami.

Rusijai – taip pat, bet žmogiškųjų išteklių Rusija turi daugiau, netgi jei jau dabar panaudojo 100 proc. tų pajėgų, kurios buvo sutelktos prie Ukrainos sienų prieš pat karą – rezervai dar neišsemti. Kodėl į civilius taikosi tyčia Iš tikrųjų, šis karas, nepaisant tokių sėkmingų momentų, ukrainiečiams tikrai nėra linksmybių šou.

Pastarosiomis dienomis Rusija vis dažniau naudoja ankstesniuose karuose taikytą taktiką – masiniai apšaudymai iš įvairių artilerijos sistemų Ukrainos civilinei ar dvigubos paskirties infrastruktūrai baigiasi sugriautais ištisais gyvenamųjų namų kvartalais ir masinėmis civilių žūtimis. Tai, kas prasidėjo bent jau teoriškai „chirurgiškai tiksliomis“ sparnuotųjų raketų atakomis prieš Ukrainos karinius objektus, labai greitai išvirto į masinius Charkivo, Černihivo, kitų miestų apšaudymus iš salvinės ugnies sistemų. O tada prisijungė ir Rusijos karo aviacija.

Pirmąsias karo dienas iš Rusijos karo aviacijos virš Ukrainos veikė tik artimos oro paramos orlaiviai – lėktuvai Su-25, atakos sraigtasparniai Ka-52, Mi-24/35, o pastaruoju metu aktyviau ėmė reikštis ir naujausi atakos lėktuvai, dar naikintuvais-bombonešiais vadinami Su-34. © Twitter nuotr.

Tokių, galinčių skraidyti ir vykdyti užduotis Rusija teturi apie 130, tad vien keturi patvirtinti sunaikinti Su-34 jau yra rimtas nuostolis, iškalbingai rodantis, ko verti Rusijos gynybos ministerijos pareiškimai apie „sunaikintas Ukrainos oro pajėgas ir nuslopintą priešlėktuvinę gynybą“. Turint omeny, kad ukrainiečiai sulaukė šimtų priešlėktuvinių „Stinger“ raketų siuntų, rusų orlaivių pilotams ir toliau bus pavojinga skraidyti žemame aukštyje.

Dar daugiau, kaip ir sausumos pajėgos, taip ir Rusijos karinės oro pajėgos nedemonstruoja šiuolaikinio karo stebuklų: netgi griežtai cenzūruotuose kadruose, kuriais dalijosi Rusijos gynybos ministerija, matyti, kad Su-34 pilotai naudojasi civilinėje rinkoje naudojamais GPS palydovinio ryšio siųstuvais – ar tai daroma dėl rusiškos GLONASS trūkumų, ar kitų priežasčių, nežinoma.

Tačiau aišku viena, kol kas rusų pilotai bombarduoja ne išmaniosiomis, didesniu taiklumu pasižyminčiomis bombomis, o įprastinėmis, nevaldomomis – jų „taiklumas“ lemia siaubingus sugriovimus Ukrainos miestuose. Išaugęs Rusijos aviacijos tempas, su juo neatsitiktinai siejami ir išaugę nuostoliai taip pat rodo, kad nepavykus blickrygo kampanijai noras pergalingai užbaigti pradėtą karą bet kokia kaina gali baigtis tik dar intensyvesniu puolimu ir baisesniais nuostoliais.

Iš tikrųjų garsioji, per keliasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Kijivo išsiraičiusi Rusijos tiekimo dalinių kolona gali būti vienas ženklų, kad naudodamasis tariamų paliaubų su Ukraina galimybe, Kremlius siekia sutelkti pakankamai jėgos naujai puolimo bangai. Ir civilių aukos tokio puolimo pradinėje fazėje gali būti ne atsitiktinės – į nuo karo bėgančius žmones gali būti taikomasi tyčia.

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos atnaujins savo puolimą su tikslu apsupti Kijivą, pulti į Vakarus nuo Charkivo ir paimti Mariupolį. Rusijos pajėgos jau dažniau taikosi į žinomus civilių pasitraukimo kelius, tikėtina, siekdamos susilpninti moralę“, – pažymėjo Australijos atsargos generolas Mickas Ryanas.

Jis – vienas daugelio ekspertų, atidžiai nagrinėjančių šį karą ir besidalijančių savo įžvalgomis viešai. Taikymasis į civilius, suprantama, yra karo nusikaltimas, tačiau Čečėnijoje, Sirijoje dešimtis tūkstančių civilių pražudžiusiai Rusijai, regis, tai menkai terūpi – ciniškai žiūrint bėgantys civiliai užkemša kelius, sukausto ukrainiečių pajėgas, verčia juos imtis savų gyventojų gelbėjimo, sėja paniką ir atlaisvina rusų pajėgas pulti netikėtomis kryptimis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/perdeto-optimizmo-pavojai-naujam-puolimui-pajegas-telkianti-rusija-delsia-ne-atsitiktinai.d?id=89652297