Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dėl savo ateities sunerimo daugybė lietuvių. Nemaža dalis žmonių puolė pirkti maisto produktus, kurą, prie bankomatų nusidriekė eilės. Deja, daug kam teko nusivilti. Dalis negalėjo išgryninti reikalingos sumos, o kiti liko visai be grynųjų. Ekonomistai įspėja, kad tokia situacija ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir kelia pavojų.

Visiems neužteko

Į „Vakaro žinias“ kreipėsi nemažai skaitytojų, kurie praėjusią savaitę susidūrė su problemomis, norėdami išgryninti pinigų. Štai Utenoje gyvenanti Barbora sako norėjusi išgryninti atsargų, tačiau jai teko nusivilti, nes bankomatas davė tik 200 eurų.

„Pamačiusi naujienas, nusprendžiau atsidėti šiek tiek pinigų neplanuotiems atvejams. Esu „seno kirpimo“ žmogus ir nelabai pasitikiu elektronine bankininkyste. Manau, kad prasidėjus neramumams, labai greitai gali sutrikti atsiskaitymas kortelėmis, o tuomet likčiau be pinigų. Labai nusivyliau, kad norimos sumos negavau. Juo labiau kad gyvenu už miesto ir atvykau būtent išgryninti pinigų. Teko laukti ilgoje eilėje ir vis tiek likau nusivylusi“, – sako Barbora, negavusi, kiek norėjo, pinigų „Swedbank“ bankomate.

Skaitytojas Petras iš Jonavos sako susidūręs su tokia pačia situacija, norėdamas išgryninti pinigų „Luminor“ bankomate.

„Esu gerokai įpykęs dėl to. Ar bankas tyčia apribojo operacijas, ar pinigai tiesiog baigėsi? Kodėl negaliu išgryninti savo uždirbtų pinigų tiek, kiek man jų reikia?“ – stebisi Petras.

Prašo nepanikuoti

„Vakaro žinios“ susisiekė su „Swedbank“ atstovu Sauliumi Abraškevičiumi. Jis tikino, jog tokios situacijos galėjo susidaryti tokiu atveju, jeigu bankomate neliko kitokių kupiūrų arba bankomatas pasiūlė tiek pinigų, kiek buvo jame likę. Atstovo aiškinimu, bankas neturi galimybės perprogramuoti bankomato, kad šis duotų tik limituotą sumą pinigų.

S.Abraškevičius nurodė, kad Lietuvos banko duomenimis, vasario 27 d. 12 val. pinigų buvo išgryninta apie 70 proc. mažiau nei vasario 25 d., kai grynųjų pinigų paklausa buvo išaugusi kelis kartus. Tad gyventojai raginami likti ramūs ir supratingi, pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais ir nepasiduoti provokacijoms.

Lietuvos banko atstovė Dovilė Marčinskaitė „Vakaro žinioms“ taip pat patvirtino, kad visą šį laiką galiojo ir galioja įprasti limitai ir kitos sąlygos pagal klientų sutartis su bankais, grynųjų pinigų sumos ir banknotų kiekiai nebuvo ir nėra papildomai ribojami. Tačiau atsakyti į klausimą, kiek pinigų tautiečiai išgrynino dienomis, kai poreikis buvo gerokai padidėjęs, negalėjo.

Pažeidžia žmogaus teises

Dėl to Seime jau užregistruotas siūlymas stabdyti šiemet įsigaliojusias įstatymo nuostatas, pagal kurias atlyginimai Lietuvoje nebegali būti mokami grynaisiais, visi jie turi būti pervedami darbuotojams į banko sąskaitas.

Tokį siūlymą užregistravęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad dar priimant įstatymą įspėjo kolegas, jog toks teisės aktas gali pažeisti žmogaus teises: „Žmogui turi būti paliekama teisė rinktis, kokia forma jis nori gauti atlyginimą.“

R.Žemaitaitis sako sulaukęs daugybės gyventojų skundų dėl situacijos, kai prieš savaitę kone visoje Lietuvoje bankomatuose ėmė trūkti pinigų.

„Pinigų valstybėje yra užtektinai ir problemos čia nėra, bet kilo problema su pinigų pristatymu. Pavyzdžiui, Kelmėje, Šilalėje kelias dienas nuo vasario 24 d. jau 8.30 val. ryte bankomatai būdavo tušti.

Kažkodėl slepiama, kiek pinigų žmonės išgrynino. Mano žiniomis, penktadienį, vasario 25 d., vien viename Šilutės bankomate buvo išgryninta 300 tūkst. eurų. Čia yra 6 bankomatai, tad galima skaičiuoti, kad per vieną dieną vien Šilutėje buvo išgryninta apie 1,2-1,5 mln. eurų. Mano skaičiavimu, per tris keturias dienas Lietuvos žmonės galėjo išgryninti iki milijardo eurų“, – sako R.Žemaitaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tokia situacija yra pavojinga nacionaliniam saugumui: „Suprantu, kad taip siekiama kovoti su šešėliu, bet ar priimamos priemonės yra proporcingos? Jeigu karinio konflikto atveju Lietuvai tektų išgyventi kibernetines atakas ir sustotų bankinė sistema, netgi žmogus, norėdamas gauti prieglobstį kitoje šalyje ar norėdamas turėti grynų pinigų namie, tokią galimybę prarastų.

Dėl valstybės neužtikrinamų paslaugų, pažeidžiamos žmogaus teisės disponuoti laisvai savo lėšomis ir pinigais. Tai jau net primena sukčiavimo schemas, kai surenkami žmogaus pinigai, sakant, kad jie tuoj bus grąžinti, bet realybėje, tais pinigais disponuojama. Tai yra pavojinga situacija. Taip lengva valstybėje sukelti sumaištį.

Pavyzdžiui, bankrutuojant „Snoro“ bankui, valstybėje kilo chaosas, o tuomet valstybė priėmė sprendimą įšaldyti pinigus. Toks sprendimas yra legalus, jeigu valstybei trūksta pinigų. Pavyzdžiui, karo atveju. Suprantu, kad esant išskirtinėms situacijoms, galima priimti tokius sprendimus, bet jie neturi būti daromi žmogaus sąskaita. Manau, dėl to daugybė šalių iki šiol naudoja atsiskaitymą tiek kortelėmis, tiek grynaisiais. Todėl kol vyksta neramumai, manau, kad įstatymo galiojimą reikėtų stabdyti bent metams.“

Tiesa, Seimo narys neslepia, kad parlamente yra ir kitokių pasiūlymų. Seimo narys Mindaugas Lingė skatina diskusijas, kad pensijos taip pat būtų mokamos į bankinę kortelę. „Man šiandien tai sudėtinga įsivaizduoti. Kaime žmogui mažai galimybių nusigauti net iki parduotuvės, o ką kalbėti apie bankomatą. Tai yra psichologinis žmogaus gniuždymas.

Tai naudinga ne žmogui, o bankui. Žmogus, gavęs algą ar pensiją, neišgrynina visos sumos, o tik jos dalį. Likusiais pinigais bankas disponuoja ir taip uždirba sau pinigus“, – sako R.Žemaitaitis.

Darbuotojai negali išsigryninti algų

Su prašymu atidėti įsigaliojusį įstatymą, draudžiantį algas mokėti grynaisiais, į valdžią kreipėsi ir vežėjai. Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuvos transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais dirba maždaug 30 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie norėdami grįžti ginti savo šalies, susiduria su problemomis negalėdami išgryninti darbo užmokesčio, nes daugeliui jis nebeprieinamas užblokavus sąskaitas dėl sankcijų Rusijai ir pritaikius kitas ribojančias priemones.

Norėdami kuo skubiau išvykti į Ukrainą, vairuotojai prašo įmonių išmokėti atlyginimus grynaisiais, o norėdamas patenkinti darbuotojų prašymus verslas turi pažeidinėti įstatymus, draudžiančius mokėti atlyginimus grynaisiais.

„Transporto sektoriuje dirba užsienio šalių piliečiai, turintys darbo vizas, kurių daugelis turi sąskaitas užsienio bankuose. Būtent šie žmonės ir susiduria su problemomis, negalėdami išgryninti savo darbo užmokesčio, nes dėl pritaikytų sankcijų yra apriboti finansiniai srautai. Tuomet jie prašo darbdavių išmokėti grynaisiais, o pastarieji yra priversti pažeidinėti įstatymus, norėdami padėti darbuotojams iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos“, – sako Z.Buivydas.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos bankas prieš savaitę visiems bankams uždraudė Baltarusijos ir Rusijos piliečiams atidaryti sąskaitas, išsiimti korteles, o esamas – blokuoja. „Transporto įmonėse didelę vairuotojų dalį sudaro būtent šių šalių piliečiai. Mažiau problemų kyla tiems užsienio šalių piliečiams, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet jų yra mažiau, lyginant su turinčiais darbo vizas. Pavyzdžiui, šiandien asociacijos narys dalijosi informacija, kad jo įmonėje dirbantys vairuotojai, kurie turi darbo vizas, negali išsiimti pinigų iš „Paysera“, „Revolut“ sąskaitų, tad prašo išmokėti grynaisiais ir nori toliau dirbti“, – sako Z.Buivydas.

Be to, ir iki šiol trečiųjų šalių piliečiai dėl bankų įvestų limitų savo darbo užmokestį galėdavo išgryninti tik per kelias dienas.

Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba primena, kad šių metų sausį tolimųjų reisų vairuotojai, vykstantys per Kazachstaną, kai čia prasidėjo masiniai neramumai ir buvo sutrikusi bankinių sistemų veikla, irgi buvo susidūrę su grynųjų pinigų trūkumu:

„Dabar ši situacija vėl kartojasi, tad būtina imtis visų priemonių ir apsaugoti Lietuvos įmonėse dirbančius užsienio šalių piliečius nuo nepatogumų. Situacija Kazachstane, Ukrainoje, o dabar ir Lietuvoje tik dar kartą įrodo, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas ir vairuotojus palieka be grynųjų pinigų.“