Per visą žmonijos istoriją galiojo draudimas giminaičiams tuoktis tarpusavyje. Šiandien mes jau žinome, kad tai gali nulemti recesyvinius genus, sukeliančius daugybę sunkių ligų, tokių kaip hemofilija, be to, didelė tikimybė, kad kraujomaišos pagrindu sukurtoje šeimoje jie gali tapti dominuojančiais genais. Galima būtų pagalvoti, kad žinomi ir išsilavinę žmonės niekada neleistų sau taip elgtis, deja, pasitaiko visko.

1. Herbertas Wellsas

Vienas iš šiuolaikinės mokslinės fantastikos titanų, Herbertas George‘as Wellsas, sukūręs tokius šedevrus, kaip „Laiko mašina“ ir „Pasaulių karai“, 1891 m. tebuvo 25 metų gamtos mokslų mokytojas, kurį kankino sveikatos ir finansinės problemos. Šios problemos dar labiau pablogėjo kai tais pačiais metais jis vedė savo 16-metę pusseserę ‎Isabelę Mary Wells. 1894 m. jie išsiskyrė (įvairių šaltinių teigimu, abipusiu susitarimu arba inicijavus Herbertui). Tais pačiai metais jis vedė Amy Catherine Robbins – vieną iš savo buvusių mokinių.

Visą laiko, kol buvo vedęs, H. Wellsas ne šiaip buvo judėjimo už laisvą meilę šalininkas – jis ją praktikavo. Tarp jo meilužių buvo ir visų gerbiamos to laikmečio rašytojos, tokios kaip Violet Hunt. Tai sukėlė H. Wellsui nemažai nemalonumų. Jo kolega Hubertas Blandas sumušė rašytoją už romaną su jo dukra Rosamunda, kurį laiką jį persekiojo Maud Pember Reeves, kuri norėjo nušauti rašytoją dėl tos pačios priežasties. Pats H. Wellesas nieko neneigė, save apibūdino taip: „Aš labai amoralus žmogus. Aš medžiojau žmones, kurie mane mylėjo.“

2. Klaudijus

Klaudijus laikomas vienu iš pačių išmintingiausių (arba bent jau labiausiai išsilavinusių) Senovės Romos imperatorių. Savo laiku Romos imperatorius užėmė visą Britaniją ir išplėtė valstybės sienas Šiaurės Afrikoje, kartu rasdamas laiko parašyti beveik 28 istorijos knygas graikų kalba (ypač apie etruskų istoriją).

Niekas negalėjo nė pagalvoti, kad imperatorius ves giminaitę, ir dar kokią…turint omenyje, kad jis tapo imperatoriumi tik po to, kai buvo nužudytas Kaligula, taip pat tai, kad pirmaisiais valdymo metais jį bandė nužudyti daugybė senatorių ir karių. Ši trečioji Klaudijaus santuoka, su dukterėčia Agripina Jaunesniąja (Kaligulos seserimi), praktiškai nulėmė valdymo pabaigą.

Nuo pat pradžių Agripina buvo garbėtroška ir įtikinėjo imperatorių paskirti savo sūnų jo įpėdiniu, nepaisant to, kad tuo metu Klaudijus dar buvo gana jaunas. Agripina nunuodijo grybais savo dėdę (vyrą), kai jos sūnui Neronui (tapusiam imperatoriumi) sukako 16 m. Greičiausiai, šio nusikaltimo motyvas buvo tai, kad ji tapo regente, iki kol Neronas sulaukė amžiaus, kai galėjo užimti sostą. Tiesa, Klaudijus galėjo tikėtis tokios baigties, turint omenyje tai, kad Agripina buvo įtariama savo ankstesnio vyro, Gajaus Salustijaus Krispo Pasieno nunuodijimu.

3. Albertas Einsteinas

Iš esmės šis pionierius fizikos srityje prisimenamas dėl savo darbų, ypač dėl „Reliatyvumo teorijos“, kuri visiškai pakeitė žmonijos supratimą apie materiją, laiką ir energiją. Ko gero visi yra matę A.

Einsteino nuotrauką susivėlusiais žilais plaukais. Bet jaunystėje, kai mokslininkas dar tik dirbo prie jį išgarsinusių teorijų, jis buvo įsivėlęs į santykius, kurie atrodo nuodėmingi net vertinant juos kitų kraujomaiša pagrįstų santykių kontekste. 1903 metais A. Einsteinas vedė savo kolegę, fizikos profesorę Milevą Marić, su kuria užmezgė romaną 1897 m. Tuo metu jie jau turėjo nesantuokinę dukterį, kuri gimė metais anksčiau. Vis dėlto 1912 m.

A. Einsteinas staiga užsidegė meile savo pusseserei Elsai, apie kurios egzistavimą buvo neseniai sužinojęs. 1919 m. A. Einsteinas išsiskyrė su pirmąja žmona, nors pas Elsą jis buvo išsikraustęs jau 1917 m. Elsa gyveno su savo dviem dukterimis iš pirmosios santuokos, kuri pasibaigė skyrybomis. Tačiau tai toli gražu ne visi skandalai, į kuriuos buvo įsivėlęs genialusis fizikas. 1918 m. A. Einsteinas labai rimtai svarstė, ar nereikėtų mesti Elsos dėl jos dukters Ilses, kuri dirbo jo sekretore.

4. Kleopatra

Mažai kas per visą istoriją išgarsėjo kaip toks romantiškas personažas, kaip Kleopatra. Ko gero visi yra girdėję apie jos aistringus santykius su Julijumi Cezariu ar Marku Antonijumi, nuo

kurių ji pagimdė keturis vaikus, tapusius grėsme Romos imperijos ateičiai. Tačiau mažai kas užsimena apie jos santykius su Ptolemėjumi XIII-uoju – šiuos santykius vargu ar kam norėtųsi romantizuoti. 51 m. iki mūsų eros Kleopatra žengė į sostą mirus jos tėvui, Ptolemėjui XII. Tuo metu jai buvo 18 metų, ir ji ištekėjo už savo brolio Ptolemėjaus XIII-ojo, kuriam tebuvo dešimt metų.

Toks susitarimas tais laikais nebuvo neįprastas – Kleopatros tėvas pagal tradiciją buvo vedęs savo seserį Trifaeną. Laikas, kai jaunieji brolis ir sesuo įžengė į sostą, nebuvo sėkmingas, nes tuo laiku Egiptą alino ekonominės problemos ir badas.

Tai baigėsi tuo, kad Kleopatra ir jos vyras galiausiai pradėjo pilietinį karą, ir kai Julijus Cezaris įsikišo Klaopatros pusėje, 47 m. prieš mūsų erą jis nužudė jos brolį, nutraukdamas vieną nesėkmingiausių santuokų žmonijos istorijoje.

5. Edgaras Allanas Poe

Gotikinių siaubo istorijų autorius, nuo kurio prasidėjo „mistinio detektyvo“ žanras, taip pat pasižymėjo kraujomaišos srityje. Edgaras Poe vedė savo pusseserę Virginią, kai jam buvo 27 m., o

jai vos trylika. Mergaitė su pusbroliu gyveno nuo septynerių metų. Jų amžiaus skirtumas buvo toks didelis, kad Edgaras nemažai metų dirbo žmonos korepetitoriumi. Vėliau buvo bandoma pateisinti šią santuoką.

Vieni sakė, kad pora palaukė kelerius metus, prieš oficialiai įteisindama santuoką, taip pat, kad jie susituokė tik todėl, kad Edgaras neturėjo kito teisėto pagrindo pasilikti Virginią gyventi pas save, nes po motinos mirties mergaitę buvo planuojama išsiųsti pas kitą, turtingą giminaitį. Kad ir kokie buvo tikrieji ketinimai, faktas lieka faktu – rašytojas gyveno su jaunąja žmona iki jos mirties (ji mirė nuo tuberkuliozės, sulaukusi 24 metų).

6. Jamesas Wattas

Šiam Škotijos mechanikui išradėjui ir geodezininkui paprastai priskiriamas garinio variklio išradimas, tačiau tai ne visai tikslu. Iš tiesų jis kaip pagrindą paėmė Thomaso Newcomeno garo mašiną, kuriai jau buvo daugiau nei 50 metų, ir ją patobulino. Tai gerokai paskatino pramoninę revoliuciją.

Vis dėlto mažai kas žino apie išradėjo asmeninį gyvenimą, būtent apie tai, kad 1764 m. jis vedė savo pusseserę Margaret Miller. Apie tai, ar santuoka buvo sėkminga, istoriniuose šaltiniuose informacijos beveik nėra. Tėra žinoma, kad santuoka truko devynerius metus (iki Margaret mirties), ir kad ji pagimdė šešis vaikus. Kai Margaret mirė, vyro šalia jos nebuvo, nes tuo metu jis beviltiškai ieškojo darbo visoje Britanijoje. 1776 m. jis vedė Anne McGrigor, kuri jam pagimdė dar du vaikus.

7. Atahualpa

Iki konkistadorų įsiveržimo kultūrinis požiūris į kraujomaiša pagrįstas santuokas Centrinėje ir Pietų Amerikoje kardinaliai skyrėsi. Actekų imperijoje iš esmės tai buvo laikoma sunkiu nusikaltimu, nors viename iš mitų vyriausiasis actekų dievas Kecalkoatlis apgirtęs veda savo seserį. Tačiau Inkų imperijoje imperatorius praktiškai privalėjo vesti šeimos narę.

Egzistavo dvi prieštaringos legendos, kurios, kaip buvo manoma, buvo Inkų imperijos ištakos: Manko Kapakas vedė savo motiną arba imperiją įkūrė keturios seserys, kurios ištekėjo už keturių brolių. Tačiau tokios santuokos buvo leidžiamos tik valdančiajai klasei. Paprasti žmonės už kraujomaišą galėjo būti nubausti mirties bausme arba akių išdūrimu.

Taip nutiko, kad paskutinis Inkų imperijos imperatorius Atahualpa vedė savo seserį. Tuo metu, kai Peru pakrantėje išsilaipino pirmieji konkistadorai, vadovaujami Francisco Pizarro, jis penkerius metus kariavo pilietiniame kare prieš savo rolį Huaskarą. Išgirdęs, kad ispanai gali išlaisvinti jo brolį ir perduoti jam sostą, Atahualpa įsakė nužudyti brolį. Būtent brolio nužudymą ir Atahualpos santuoką su seserimi ispanai naudojo kaip pasiteisinimą, kodėl Atahualpą pasiuntė myriop.

8. Imperatorius Suininas

Tangų dinastijos laikotarpis VIII mūsų eros amžiuje laikomas vienu iš Kinijos aukso amžių ir laikotarpiu, kai kinų literatūra padarė didžiausią įtaką japonų literatūrai. Dėl to Japonijoje netgi pasikeitė požiūris į tabu. Kinijoje kraujomaiša pagrįstos santuokos buvo nepriimtinos nuo pat istorijos pradžios, o Japonijoje daug šimtmečių santuokos tarp imperatoriškosios šeimos narių buvo įprastas reiškinys.

Iš jų ypač išsiskyrė 11-asis imperatorius Suininas, kuris I-ajame mūsų eros amžiuje vedė savo pusseserę Sahohimę. Įdomu tai, kad tai vienas iš nedaugelio dalykų, kurie yra apie jį žinomi, o kadangi apie Suininą neišliko jokios kitos patikimos informacijos, jis yra vadinamas „legendiniu“. Gana neįprasta, kad tai vienas iš nedaugelio išlikusių faktų apie imperatorių, kuris šalį valdė 99 metus.

9. Charlesas Darwinas

Žmogus, sukėlęs revoliuciją žmogaus biologijos supratimo srityje, interpretuodamas „Evoliucijų teoriją“, vedė savo pusseserę – tai ko gero netgi ironiška. Tačiau kitaip nei prieš tai aprašytosios santuokos, „Rūšių atsiradimo“ autorius dėl savo 1838 metais su pussesere Emma Wedgwood sudarytos santuokos gailėjosi.

Darwinų šeimoje gimė dešimt vaikų ir Charlesas puikiai suprato, kad vaikai tokiose santuokose gali turėti sveikatos problemų. Trys jo vaikai mirė vaikystėje, nuo užkrečiamų ligų. Liūdniausia iš jų buvo sūnaus Charleso Waringo mirtis 1858 metais, nes Ch.

Darwinas dėl jo laidotuvių praleido pirmą viešą savo „evoliucijų teorijos“ pristatymą. Tačiau net apie tuos savo vaikus, kurie išgyveno iki brandaus amžiaus, Ch. Darwinas sakė, kad jie nepasižymintys stipria sveikata. Ch. Darwinas netgi kreipėsi į Didžiosios Britanijos vyriausybę su prašymu ištirti susituokusius giminaičius ir jų atžalų sveikatos būklę, bet jo prašymas buvo atmestas.

10. Pilypas II Habsburgas

XVI amžiuje Ispanija buvo pasiekusi savo galybės viršūnę, valdant Pilypui II. Be Ispanijos, Nyderlandų ir Pietų Italijos Europoje Ispanija kontroliavo beveik pusę Pietų Amerikos ir daugiau nei pusę

dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų, jau nekalbant apie Filipinus. Imperijai vadovavo dalis garsiosios Habsburgų dinastijos, kuri garsėjo santuokomis tarp giminaičių. Tačiau Pilypas II šia kryptimi žengė dar toliau nei dauguma monarchų, nes giminaites vedė keturis kartus.

Iš pradžių jis sudarė santuoką su Portugalijos kunigaikštyte Marija, savo pussesere (ir iš tėvo, ir iš motinos pusės), tačiau ji po trejų metų mirė, pagimdžiusi jam sūnų, princą Karlosą, kuris turėjo sveikatos problemų (Ch. Darwinui jos būtų pasirodžiusios pažįstamos). Tada jis vedė kitą savo pusseserę, Henriko VIII-ojo dukrą Mariją Tiudor. Po to, kai antroji žmona mirė nuo ligos, Pilypas II pasipiršo Elžbietai I-ajai, tačiau atsakymo nesulaukė (dėl to parėmė škotų sukilimą prieš ją).

Tada Pilypas II vedė antros eilės pusseserę Elžbietą Valua (ši santuoka truko devynerius metus). Ir galiausiai, paskutine Pilypo II žmona tapo jo dukterėčia Ona Austrė. Paskutinė Ispanijos valdovo santuoka truko 10 metų, ir ko gero šitiek santuokų jam jau buvo gana, nes paskutinius aštuonerius savo gyvenimo metus jis praleido vienas.