Apie naująjį koronavirusą, kuriuo visame pasaulyje užsikrėtė daugiau nei 100 tūkst. žmonių (daugiau nei 2 tūkst. mirė), vis dar daug ko nežinome. Aišku tik viena – sunkiais infekcijos atvejais koronavirusas gali padaryti didžiulę žalą organizmui, ir ne tik plaučiams. Štai ką išsiaiškinome, kaip naujasis koronavirusas, pavadintas COVID-19, paveikia skirtingus organizmo organus.

COVID-19 paveikia plaučius

Kaip ir kiti koronavirusai, įskaitant SŪRS ir VRRS, bei peršalimo virusas, COVID-19 yra kvėpavimo takų liga, todėl paprastai pirmiausiai pažeidžiami plaučiai. Prie ankstyvųjų simptomų galima priskirti karščiavimą, kosulį ir dusulį. Jie pasireiškia po dviejų ar net po 14 dienų nuo užsikrėtimo virusu, rašoma healthline.com.

COVID-19 sunkumas įvairuoja nuo lengvos arba besimptomės formos iki sunkios ar kartais net mirtinos. Išanalizavus daugiau nei 17 tūkst. susirgimų Kinijoje duomenis paaiškėjo, kad beveik 81 proc. atvejų buvo lengvi. Likusieji – sunkūs arba mirtini. Regis, pagyvenusieji ir lėtinių ligų kamuojami žmonės turi didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma.

Nuo amžiaus ir kitų lėtinių sutrikimų priklauso ir naujojo koronaviruso daromas poveikis plaučiams. Kai kuriems gali pasireikšti tik nežymūs kvėpavimo sistemos negalavimai, kitiems išsivysto gyvybei pavojaus nekeliantis plaučių uždegimas. Visgi yra pogrupis žmonių, kurių plaučiai smarkiai pažeidžiami.

„Sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams neretai pasireiškia negalavimas, kurį vadiname ūminiu respiraciniu distreso sindromu (ŪRDS)“, – sakė dr. Laura E. Evans, Intensyviosios slaugos medicinos vadovų tarybos narė ir Sietle esančio Vašingtono universiteto Medicinos centro plaučių, intensyviosios slaugos ir miego medicinos mokslų docentė.

ŪRDS sukelia ne tik COVID-19, bet ir daugelis kitų veiksnių, įskaitant infekciją, traumą ir sepsį. Šie sutrikimai pažeidžia plaučius, ir iš plaučiuose esančių mažųjų kraujagyslių pradeda tekėti skystis, kuris kaupiasi plaučių oro maišeliuose, arba alveolėse.

Plaučiams pasidaro sunku perduoti ore esantį deguonį kraujui. Nors kol kas yra nedaug informacijos apie tai, kaip plaučius pažeidžia COVID-19, neseniai paskelbtoje ataskaitoje rašoma, jog poveikis yra panašus į SŪRS ir VRRS. Vienos studijos, kurios metu buvo ištirti 138 COVID-19 užsikrėtę asmenys, rezultatai rodo, kad paprastai žmonėms pasidaro sunku kvėpuoti praėjus penkioms dienoms nuo simptomų pasireiškimo. ŪRDS išsivysto vidutiniškai per aštuonias dienas po simptomų pradžios.

ŪRDS gydomas duodant sergančiajam deguonies ir mechaniniu būdu ventiliuojant plaučius, kad į kraują patektų daugiau deguonies. „Specifinio ŪRDS gydymo nėra, – nurodė L. E. Evans. – Tiesiog kaip galėdami padedame sergančiajam. Leidžiame jo organizmui sveikti, o imuninei sistemai – susidoroti su negalavimo sukėlėju.“

Kokius organus paveikia COVID-19

Naujasis koronavirusas daugiausia paveikia plaučius, bet sunkiais atvejais gali nukentėti ir visas likęs organizmas. „Nemažai sunkiai sergančių pacientų pasireiškia kitų organų disfunkcija“, – sakė L. E. Evans. Vis dėlto ji pridūrė, jog taip gali nutikti dėl bet kokios rimtos infekcijos. Kitus organus virusas ne visada pažeidžia tiesiogiai – jų veikla gali sutrikti dėl organizmo reakcijos į infekciją.

Skrandis ir žarnynas

Kai kurie COVID-19 užsikrėtę žmonės pranešė apie skrandžio ir žarnyno simptomus, tokius kaip pykinimas ar viduriavimas. Tiesa, šie simptomai yra retesni negu plaučių sutrikimai. Nors koronavirusams, regis, lengviau patekti į organizmą per plaučius, žarnynas nėra apsaugotas nuo jų poveikio. Anksčiau buvo kalbėta apie žarnyno audinių biopsijose ir išmatų mėginiuose aptiktus SŪRS ir VRRS sukeliančius virusus.

Dviejų neseniai atliktų tyrimų (vienas buvo išspausdintas žurnale „New England Journal of Medicine“, kitas – paskelbtas portale „medRxiv“) išvadose rašoma, kad kai kurių COVID-19 sergančių žmonių išmatose buvo rastas virusas. Tačiau mokslininkai dar negali pasakyti, ar virusas plinta ir per išmatas.

Širdis ir kraujagyslės

L. E. Evans teigė, jog COVID-19 taip pat geba paveikti širdį ir kraujagysles. Žala gali pasireikšti kaip nereguliarus širdies ritmas, nepakankamas audinių aprūpinimas krauju arba toks žemas kraujo spaudimas, kad reikia gerti vaistų. Kita vertus, kol kas nėra įrodymų, kad naujasis koronavirusas tiesiogiai pažeidžia širdį.

Kepenys ir inkstai

Kai kepenų ląstelės pažeidžiamos arba paveikiamos uždegimo, jos į kraujotaką gali išskirti daugiau nei įprasta fermentų. Padidėjęs kepenų fermentų kiekis ne visada reiškia rimtą problemą, tačiau šis požymis buvo aptiktas laboratorijoje, ištyrus SŪRS ir VRRS pacientus.

Vieno neseniai atlikto tyrimo metu nustatyti kepenų pažeidimai COVID-19 užsikrėtusiam asmeniui, bet gydytojai sako, kad nėra aišku, ar organą pažeidė virusas, ar pacientui skirti vaistai. Keletas naujuoju koronavirusu sergančių žmonių patyrė ūminį kepenų pažeidimą, kai kuriais atvejais kepenis net prireikė persodinti. Panašių atvejų užfiksuota ir tarp SŪRS bei VRRS pacientų.

SŪRS epidemijos metu mokslininkai šį sindromą sukeliančio viruso pėdsakų rado net inkstų kanalėliuose. Visgi, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaita, yra „mažai įrodymų“, kad virusas tiesiogiai pažeidžia inkstus.

Dr. Jamesas Cherry, Los Andželo Kalifornijos universiteto Davido Geffeno medicinos mokyklos pediatrijos dėstytojas ir mokslininkas, sako, kad pažeidimus galėjo sukelti kiti pokyčiai esant koronaviruso infekcijai. „Kai sergate plaučių uždegimu, organizme cirkuliuoja mažiau deguonies, – aiškino jis. – Dėl to gali būti pažeisti inkstai.“

Imuninė sistema

Esant bet kokiai infekcijai, organizmo imuninė sistema reaguoja puldama ją sukėlusį virusą ar bakterijas. Nors imuninės sistemos atsakas gali įveikti infekciją, kartais padaroma žala organizmui. Pavyzdžiui, galimas stiprus uždegiminis atsakas, dar vadinamas „citokinų audra“.

Imuninės sistemos ląstelės gamina citokinus kovoti su infekcija, bet per didelis citokinų kiekis gali sukelti problemų. „Nemažai žalos COVID-19 infekcijos metu padaro vadinamasis sepsio sindromas, kuris atsiranda dėl sudėtingos imuninės sistemos reakcijos, – sakė L. E. Evans. – Infekcija gali sukelti smarkų organizmo uždegiminį atsaką, paveikiantį kelių organų funkcionavimą.“

Įdomu tai, kad kol kas nebuvo užfiksuota nė vieno naujojo koronaviruso atvejo jaunesniems nei devynerių metų amžiaus vaikams. Mokslininkai nėra tikri, ar vaikai tiesiog neužsikrečia, ar jų simptomai yra tokie lengvi, kad niekas nepastebi.

Dr. J. Cherry mano, jog vaikai serga lengvesne forma negu suaugusieji ir kitų infekcijų atveju, įskaitant tymus ir pneumokokines infekcijas. Jis spėja, kad taip yra todėl, jog vaikų organizmas pasižymi „paprastu imuniniu atsaku“, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema kartais gali sureaguoti „pernelyg smarkiai“. Būtent per didelis atsakas sukelia dalį organų pažeidimų esant infekcijai.

„Buvo įrodymų, kad tokių atvejų pasitaikė SŪRS epidemijos metu, – pasakojo dr. J. Cherry. – Įtariu, jog tą patį galima pasakyti ir kalbant apie COVID-19.“ Koronavirusai sukelia kvėpavimo takų ligas, todėl dažniausiai pirmiausiai pažeidžiami plaučiai. Prie ankstyvųjų simptomų galima priskirti karščiavimą, kosulį ir dusulį. Jie pasireiškia po dviejų ar net po 14 dienų nuo užsikrėtimo virusu. Taip pat galimi ir kitų organų pažeidimai, ypač sunkiai susirgus.