Nesvarbu, ar jums teko susitikti po internetinės pažinties, ar po draugų piršliavimo, tačiau ne visada aklas pasimatymas baigiasi taip, kaip tikėjotės.

Pažintis virtusi kriminalu

Snikeris Daugiau negu prieš mėnesį Kas nutinka, kai aplink tavo draugų, giminių, pažįstamų rate visi vaikšto tik po du, o mintyse groja ,,Mendelsono maršas”? Nejučia imi mąstyti, kad ir tau reikėtų tos sielos puselės- kitaip tariant širdies draugo.

Užsiminusi apie tai draugei, jo galimai pasiulė ir papasakojo, kad šiuo metu bene labiausiai įmanoma susirasti vaikiną ar net gyvenimo palydovą yra internetiniai pažinčių portalai. Kelias dienas nerimastingai, neskubėdama galvojau, kur geriausia būtų užsiregistruoti, kuriame iš portalų, ir galiausiai nusprendžiau išsirinkti vieną iš jų bei susikurti anketą.

Sukūrusi anketą, dar net nespėjus tinkamai ją užpildyti, o tik įkelti kelias,mano akiai tinkamas nuotraukas, sulaukiu jau keletos žinučių. Pagalvoju ,,Tai bent…O juk katik užsiregistravau…”.Peržvelgusi žinutes, mano sudomino vienas asmuo, kuris gyveno visai netoli, o ir išvaizdos atitinka mano įsivaizduojamą ,,kavalierių”. Pradėjome bendrauti virtualiais laiškais, pamažu perkeliant bendravimą telefonu: žinutėmis, o vėliau ir ilgais pokalbiais. Iš pažiūros tada atrodė,kad net sutampa nuomonės ir interesai, tikslai ir net gyvenimo moto.

Neilgai trukus, nusprendėme pagaliau susitikti tikrame, realiame pasimatyme sutartą dieną ir laiku. Neilgai trukus, po keletos dienų- susitikome. Maloniai nustebau, kad neteko nusivilti ir iš pirmų 10 sekundžių (kaip teigia daugelis psichologų,apie pirminę nuomonę apie žmogų) pagalvojau, kad turbūt pasisekė ,,nenusvilti”. Susitikus ir daugiau sužinojus apie šį žmogų, man pasirodė įtartini keli aspektai,kurie netyčia ,,išlysdavo” jam bekalbant,tiek apie savo asmeninį gyvenimą, tiek apie buvusius santykius su merginomis.

Pasidarė įtaru, kodėl, atrodo, lyg kažką slėptų,jis nepasako iki galo kas, kur,kaip. Labiausiai užkliuvo tai,kad jis pasinėrė į pažintis,bemaž ganėtinai po trumpo laiko,kai išsiskyrė su tuometine, buvusia drauge. Paklausus to priežastį, jis teigė,kad jo darbas pakišo koją ir jų santykiai atšalo.

Po susitikimo masčiau,o gal aš kažką prisigalvoju,nes jis tvirtino, kad jų santykiai,neva buvo ,,pakibę ant plauko” jau ganėtinai seniai dėl atstumo. Pamaniau,o gal tikrai per daug įtarinėju ir taip paranojiškai save stumiu į abejones. Tačiau, neilgai trukus nusprendėme dar kartą susitikti. Pripažinsiu,mane papirko ganėtinai mandagus bendravimas, manieros, neneigsiu kad ir išvaizda.

Susitikus antrą kartą pastebėjau, kad jis tapo šiek tiek laisvesnis, nebijojo ir pajuokauti. Supratau, kad dabar man reikia veikti ir sužinoti,kur čia slypi tikroji tiesa apie jį. Pasitelkus savo bendravimo triukus, nejučiomis pats prasitarė, kas jis per ,,paukštis”. Sužinojau,kad savo praeityje turėjo teistumą, tačiau viską dėl to supranta ir gailisi savo klaidos.

Tuo metu save guodžiau,kad visi gyvenime padarome klaidų ir turbūt jis nuoširdžiai dėl to gailisi. Ką kalbėjome toliau, per ta mūsų antrą susitikimą, praktiškai negirdėjau, tik mintyse sukosi žodžiai ,,TEISTAS”. Pasibaigus susitikimui,ilgai nedavė ramybės viena mintis,kad gal tikrai tai nepasikartos, ir kad žmogus ieško rimtų, kaip neva teigė, santykių.

Pradėjau internete dėl jo nusikalstamos veikos ieškoti informacijos. Neilgai trukus radau, viešai skelbiamus straipsnius apie kriminalinius įvykius, bei viešai skelbiamas bylas, kurios identiškai atitiko nupasakotą jo situaciją, miestą, amžių. Užvertusi save begalybe klausimų, susitikome dar kartą. Susitikus, liaudiškai tariant ,,prirėmiau prie sienos” ir norėjau sužinoti kaip yra iš tikrųjų.

Sužinojau, kad teistumas, neįvardinsiu kelintas, tačiau buvo ne pirmas. Aiktelėjau ir tuo metu mano kūną, bemaž išpylė šaltas prakaitas. Pagalvojau: ,, O čia tai internetinė pažintis!”. Nejučia atsikovošėjusi, jam išdėsčiau savo nuomonę apie tokią jo praeitį. Bet jis nepasimetė dievagojosi, kad tikrai suprato savo klaidas. Tuo metu dar pakalbėję nusprendėme, kad laikas būtų važiuoti namo, tuomet taip ir baigėsi susitikimas.

Dar šiai dienai pamenu,dėl jo išsakytos tiesos, jaučiausi tikrai nesmagiai, net paranojiškai pradėjo naktimis sapnuotis košmarai, o dienomis galvoje sukosi įvairiausios mintys,kurios iš tikrųjų nedavė ramybės ir tikrai kėlė savotišką stresą. Pamaniau, kad tinkamiausia būtų nuo jo atsiriboti ir tiesiog ignoruoti žinutes, skambučius, ko pasekoje maniau,kad supras pats, jog nebenoriu toliau bendrauti.

Tačiau labai klydau-jis surado,kur aš dirbu. Tada mano kantrybės taurė buvo perpildyta ir po tokio nutikimo, sukaupiau drąsą ir griežtai pasakiau jam, kad nemanau, jog mes galėtume ar galime puoselėti tolimesnį bendravimą,jau nekalbant apie kažkokius santykius. Pripažinsiu, bijojau jo neigiamos,galbūt neadakvačios reakcijos,tačiau mano baimė buvo nepagrįsta.

Turbūt supratęs (prieš tai įspėjau, kad turiu įtakingų pažinčių, jei sugalvos krėsti pokštus), kad aš nesu ,,vėjo pastumdoma” sutiko su mano nuomone, kad nebendrausime toliau. Tada man palengvėjo 110 procentų. Turbūt pagalvojote, kuo keisti šie pasimatymai arba kitaip tariant keista pažintis? Atsakysiu trumpai. Dar niekada gyvenime nejaučiau streso, dėl kito žmogaus padarytų klaidų-šiuo atveju veiksmų, praeityje.

Viską apsvarsčiusi supratau,kad tuometiniai jo santykiai su buvusia drauge tikrai nenutrūko dėl tariamo atstumo,veikiau dėl jo padarytos,kaip įvaridnsiu nusikasltamos klaidos. Patarimas būtų toks,gi ne veltui yra sakoma: „Devynis kartus pamatuok,o dešimtą kirpk”. Taip ir su internetinėmis pažintimis-nereikia skubėti, aklai susitikti, nežinant, kaip viskas yra iš tikrųjų.