Lietuva žinoma kaip nuostabių pievų bei tankių miškų kraštas, nuo seno žavėjęs tiek pačius lietuvius, tiek atvykėlius savo gamta. Kaip bebūtų, ne viskas taip gražu, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Lietuvoje galima rasti ir ne vieną siaubą varančią vietą, galinčią išgąsdinti ar netgi sukrėsti. Visos jos ypač mėgstamos tarp apleistų, užmirštų vietovių tyrinėtojų, vis pildančių savo sąrašą naujomis, jų pačių atrastomis vietelėmis. Jei ir jūs svajojate apsilankyti sename apleistame dvare, neveikiančioje gamykloje ar kituose panašiuose objektuose ir gauti šiek tiek adrenalino, šis vietų sąrašas kaip tik jums!

IV fortas

Kaune ir jo aplinkinėse teritorijose iš viso yra suskaičiuojami devyni fortai. Nors visi fortai savo istorija ir išvaizda kelia šiurpą, vienas mažiausiai lankomų ir, rodos, daugiausiai paslapčių turintis yra IV fortas. Tai Kauno tvirtovės dalis, esanti Rokuose, Nemuno kairiojo slėnio viršutinėje terasoje. Forto teritorija tikrai neprimena gražios, prižiūrėtos vietos, kadangi visa ji apaugusi krūmokšniais bei kitais želdiniais, tarp kurių įsikūrusios retų šikšnosparnių rūšių populiacijos, o gynybinė griovio siena apgriuvusi, lyg pasakojanti istoriją apie baisius čia vykdytus nusikaltimus. Ir iš tiesų, žinantiems istoriją apsilankymas čia tampa kur kas baisesnis. 1941 metais Kauną užėmus vokiečiams, IV fortas tapo žydų naikinimo vieta. Iš viso čia nužudyta 4000 žydų, iš kurių daugelis buvo atvesti iš Kauno geto.

Vilniaus 2-jų pataisos namų gamybinė bazė

Dar šeštajame dešimtmetyje pradėti statyti antrieji Vilniaus pataisos namai, dabar primena pastatą vaiduoklį, savo išvaizda traukiantį ne vieną vilnietį ar apleistų pastatų tyrinėtoją. Čia įrengtuose cechuose kaliniai dirbdavo įvairius darbus – nuo šaltkalvių iki baldų, gumos gamintojų. Tačiau 2006 metais ši kalėjimo dalis buvo uždaryta, kadangi buvo uždraustas priverstinis kalinių darbas. Dabar visa pataisos namų teritorija primena siaubo filmo filmavimo aikštelę: didžiuliai cechai su išdaužytais langais, tamsūs korpusų koridoriai, sulūžę, išvartyti baldai, tvoros su spygliuota viela ir daugelis kitų, baimę keliančių atributų.

Šumsko dvaro rūmai

Visai netoli Baltarusijos sienos, Laukininkų kaime įsikūręs dvaras, kadaise džiuginęs lankytojų akis gražia, klasicizmo architektūra bei šalia esančiu išpuoselėtu parku. Dvaro pavadinimas kilo nuo to, kai 1618 metais jį nusipirko Kazimieras Šumskas ir pavadino savo vardu. Gaila, tačiau dabar šis dvaras apleistas – dvaro langai užkalti medinėmis lentomis, o vidus baugina tuščiomis, neprižiūrėtomis patalpomis, nepaliestomis žmogaus jau daugelį metų. Tiesa, dvaras buvo pardavinėjamas, todėl galima tikėtis, jog visai netrukus bus rekonstruotas ir vėl galės džiuginti aplinkinių akis.

Elektrėnų atrakcionų parkas

Turbūt kiekvienas atrakcionų parko neįsivaizduoja be vaikų klegesio, šurmulio ir ore tvyrančios džiaugsmingos nuotaikos. Tačiau šis parkas visiškai skiriasi nuo tokio įsivaizduojamo vaizdo. Neveikiančios, stovinčios milžiniškos konstrukcijos dabar simbolizuoja tuštumą, nė vieno lankytojo čia nebėra nuo 2012 metų. Kaip bebūtų, čia vis dar jaučiama kažkokia likusi dvasia, kurią sunku paaiškinti, bet kelia šiurpą.

Viešbutis „Viktorija“

Nors šio viešbučio išorė jau seniai rekonstruota, vidus vis dar tebėra nepaliestas. Tai seniausias išlikęs Klaipėdos pastatas, pastatytas apie 1783 metus. Čia 1939 metais viešėjo net pats Adolfas Hitleris, sakoma, jog specialiai jam buvo užsakytas visas aukštas. Kai kurios viešbučio „Viktorija“ erdvės byloja apie kadaise buvusią prabangą, tačiau tai neatmeta fakto, jog lankytis šioje vietoje iš tiesų baugoka. Aptrupėjusios sienos bei laiptai, išdaužyti langai, siauri tamsūs koridoriai ir apleisti buvę svečių kambariai – tai tik dalis, ką galima čia pamatyti ir kas sukels nepamirštamus įspūdžius.

Karmėlavos raketų bazė

Kadangi po Antrojo pasaulinio karo JAV ir Sovietų Sąjunga sparčiai ginklavosi atominiais ginklais, 1962 metais Sovietų Sąjungos buvo įkurta Karmėlavos raketinė bazė, kur buvo laikomi branduoliniai ginklai, kuriuos bet kurią minutę buvo galima paleisti į kitas valstybes. Karmėlavos raketų bazę galima susiskirstyti į 4 dalis: administracinę, techninę, kovinę bei raketų galvučių saugyklos. Visos teritorijos dalys yra seniai užmirštos ir nebenaudojamos, pastatų sienos griūvančios, apaugusios kerpėmis ir samanomis, ant sienų likę rusiški užrašai, atskleidžiantys statinių paskirtis.