Prieš tai kelis kartus teistas vilnietis statybininkas Tomas Našlainis (gim. 1990 m.) sudegino savo draugę, nes, kaip sako kartu buvęs sugėrovas, nenorėjo varginti savęs skyrybomis. Pats žudikas kaltę vertė neaiškioms aplinkybėms, tačiau teismas juo nepatikėjo – vyras kalės 14 metų ir 3 mėnesius.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pripažino T. Našlainį kaltu dėl žmogžudystės, įvykdytos 2020 m. rugpjūtį. Jau devynis mėnesius už grotų kalintis vyras turėtų atsėdėti dar 13 su puse metų. Nors kaltę pripažinęs nuteistasis aiškino, esą žmogžudystė įvyko netyčia, teismas patikėjo liudininkų, teigusių, kad nužudymą T. Našlainis planavo ir įvykdė sąmoningai, parodymais.

2020 m. rugpjūčio 8 d., vakare, Vilniuje, Jotvingių gatvėje, užsiliepsnojo mediniai sandėliukai, kurių gesinti sulėkė ir aplink buvę žmonės, ir ugniagesiai. Užgesinus gaisrą buvo aptiktas sudegęs žmogaus kūnas. Iš pradžių atrodė, kad tai gali būti standartinė situacija – sudegė asocialus ar į alkoholį linkęs asmuo, užmigęs berūkydamas ar neatsargiai besielgęs su ugnimi.

Tačiau greit paaiškėjo, kad nusikaltimo būta tyčinio, operatyviai sulaikytas ir gaisrą sukėlęs vyras – neoficialiai statybininku dirbdavęs ir sudegusiame sandėlyje kelias savaites gyvenęs T. Našlainis.

Bylos metu vyras kelis kartus besąlygiškai pripažino kaltę bei teigė, kad labai gailisi. Tiesa, greitai paaiškėjo, kodėl vilnietis taip skubėjo muštis į krūtinę ir atgailauti. „Tik išleiskit į laisvę, per keturis mėnesius grąžinu žalą dvigubai“, – bylą nagrinėjančioms teisėjoms žadėjo T. Našlainis, nelaisvėje praleisiantis daugiau nei dešimtmetį.

Sudegino, tačiau netyčia

Iš Kaišiadorių rajono kilęs, tačiau šalia nusikaltimo vietos esančioje Liepkalnio gatvėje su motina ir patėviu gyvenęs teisiamasis jau buvo kelis kartus teistas, dar 2014-aisiais, kaip pats teigė, „atsėdėjo“ laisvės atėmimo bausmę. Anot T. Našlainio, suėmimo metu jis dirbo plytelių klojėju, tačiau dar nebuvo spėjęs susitvarkyti įdarbinimo procedūrų.

Bylos duomenimis, praėjusių metų rugpjūčio 8 d. T. Našlainis mediniame sandėliuke girtavo su nusikaltimo auka tapusia Inesa ir kaimynystėje gyvenusiu Ernestu. Nuo alkoholio apsvaigęs žudikas vienu metu padegė čiužinį, ant kurio miegojo taip pat išgėrusi jauna moteris. Sugėrovai ne iki galo aiškiomis aplinkybėmis pasišalino, o miegojusi moteris, kaip spėjama, užduso nuo smalkių ir sudegė.

Nors ir pripažįsta savo kaltę, teisme vilnietis teigė daug ko neprisimenantis ir bandė pateikti įvykusį nusikaltimą kaip nelaimingą atsitikimą – esą jis sudegino jauną moterį, tačiau netyčia. „Gėrėm, susimušėm, netyčia padegiau tą čiužinį – trumpai ir aiškiai, – teigė T. Našlainis, nusikaltimo motyvą įvardijęs labai miglotai. – Nežinau, ten susisuko kažkas.“

Pasak žudiko, begerdamas jis susipyko su Ernestu, todėl norėjęs iš po Inesos išsitraukti čiužinį ir juo prispausti sugėrovą. Tuomet čiužinys esą ir užsidegė.

„Net neįsivaizduoju nuo ko, gal nuo žarijų“, – sakė T. Našlainis, paklausus, nuo ko užsidegė čiužinys. Vyras miglotai pasakojo, kad šalia sandėliuko kartais buvo kuriamas laužas, esą dėl to ir galėjo kilti gaisras. T. Našlainis taip pat tikino, kad bandė žadinti miegančią moterį, kvietė gaisrinę, tačiau veltui.

Padegė, nes nesuprato kalbos

Ikiteisminio tyrimo metu T. Našlainio parodymai buvo gerokai logiškesni, atviresni ir nuoseklesni – tyrėjams vyras pasakojo, kad gyveno su mama ir patėviu, tačiau, kai imdavo gerti, tėvai jį išvarydavo, tada gyvendavo lauke. Taip nutiko ir šįkart – tėvams išvarius, apsistojo sandėliuke, kuriame gyveno kelias savaites, visą tą laiką girtavo.

Anot T. Našlainio, sandėliuke anksčiau gyvendavo Inesa, tačiau tuo metu moteris gyveno kitur. Per kelias savaites T. Našlainis moterį teigė matęs keturis kartus, pripažino, kad tuo metu turėjo su ja intymių santykių.

Pasak kaltinamojo, nusikaltimo dieną pas jį sandėliuke lankėsi žuvusioji ir jo kaimynas Ernestas, kompanija gėrė alų, kurį maišė su dantų skalavimo skysčiu. Žmogžudystė, anot T. Našlainio, įvyko todėl, kad gerdamas jis pasidaro labai nervingas ir dirglus, jį gali supykdyti smulkmenos. Taip esą nutiko ir šįkart – gulėdama Inesa kažką pasakė T. Našlainiui nesuprantama kalba. „Nemoku nei lenkų, nei rusų, liepiau jai kalbėti suprantamai“, – sakė žudikas. Tačiau moteris esą vėl kažką burbtelėjo jam nesuprantama kalba.

Supykęs T. Našlainis paėmė žiebtuvėlį ir padegė čiužinį, kurį moteris buvo pasikišusi po galva. Čiužinys įsiliepsnojo, o kaltinamasis kartu su kaimynu, palikę žuvusiąją, spruko iš sandėliuko. Anot T. Našlainio, kur tuomet pasuko jo kaimynas, jis nežinojo. Pats žudikas nuėjo pas mamą paprašyti pinigų, nes norėjo dar nusipirkti išgerti. Gavęs pinigų „ant kelių bokalų“, T. Našlainis nuėjo į Dzūkų gatvėje esančią užeigą, kurioje dar išgėrė, o tuomet grįžo į nusikaltimo vieta tapusį sandėliuką – gaisro vietoje jau buvo pareigūnai, žudikas, kaip pats teigė, buvo sučiuptas čia pat.

Atsibodo draugauti

Kad kilęs gaisras nebuvo atsitiktinumas, o tikslinga žmogžudystė, atskleidė liežuvio už dantų neišlaikęs T. Našlainio sugėrovas – iš gaisro vietos pasišalinęs vyras vėliau nuėjo pas šalia gyvenusį Dmitrijų, o kartu su juo berūkydamas papasakojo, kad T. Našlainis padegė savo draugę.

Teismui per internetą parodymus davęs liudytojas pasakojo, kad pas jį užsukęs pažįstamas jam sakęs – T. Našlainis, kurį Dmitrijus pažinojo iš matymo, savo sugėrovui sakė, kad „jos nemyli ir nori pasiųsti, todėl sudegino“, o padegdamas čiužinį dar pridūrė, kad nori Inesą nužudyti, nes ši jį „už…so“.

Liudytojas teigė, kad tą vakarą su gyvenimo drauge važiavo namo, kai pamatė, kad dega medinis sandėliukas, prie kurio jau buvo susirinkę daug žmonių. Sustojęs Dmitrijus taip pat ėmė gesinti gaisrą automobilyje turėtu milteliniu gesintuvu, o kai milteliai baigėsi, laukė, kol pasirodys gaisrininkai. Liudininkas teigė, kad belaukdamas matė ir į nusikaltimo vietą sugrįžusį T. Našlainį.

Po gaisro Dmitrijus su drauge grįžo namo, o vėliau, apie 21 val. 30 min., pas jį užsukęs T. Našlainio sugėrovas ir papasakojo apie kraupų įvykį. Svečias prašė niekam apie tai nepasakoti, tačiau vyras pranešė policijai. „Nes negalima taip su žmonėmis elgtis“, – teismui teigė Dmitrijus.

Ne šventoji, bet žalą teks atlyginti

Žala, kurią atlyginti veržėsi T. Našlainis, įvertinta 6,5 tūkst. eurų – tiek dukros netektį įvertino nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta motina. Vyriausios dukros netekusi vilnietė šiuo metu augina dar du vaikus – dvejų ir šešiolikos metų, tačiau jau yra senelė – anūką „padovanojo“ sudeginta dukra.

Anot motinos, tragiškai nužudyta atžala nebuvo pavyzdingas vaikas: mėgo alkoholį, beveik negyveno namuose, buvo teista ir atsidūrusi už grotų. Pasak nukentėjusiosios, jauna dukra jau buvo spėjusi susituokti, pagimdžiusi kūdikį, tačiau vėliau ėmė gerti, išsiskyrė, o vaiko globos neteko.

Motina teigė, kad iki mirties su Inesa buvo nebendravusi kelis mėnesius – dukra gyveno nežinia kur, nuolat gerdavo.

Nors dukra nebuvo pavyzdinė, T. Našlainiui teks atlyginti Inesos motinai padarytą žalą – teisėja Jurgita Mačionytė paskelbė, kad nukentėjusiajai iš žudiko priteisė 5 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti ir 1240 eurų turėtoms turtinėms išlaidoms padengti.

Gatvės muštynės

Anot teisėjos J. Mačionytės, už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis žudikas turės kalėti 14 metų. Tačiau galutinė bausmė – 3 mėnesiais ilgesnė dėl ankstesnio T. Našlainio teistumo. Savaitę iki įvykdytos žmogžudystės vilnietis buvo nuteistas už muštynes gatvėje, kuriose taip pat dalyvavo tragiškai žuvusi Inesa.

Tąkart žudikui teisme teko aiškintis dėl 2020 m. gegužės 10 d. Vilniuje, Pylimo gatvėje, prie Halės turgaus įvykusių muštynių, kurių metu, būdamas neblaivus, T. Našlainis sumušė kitą vyrą. Žudikas pasakojo, kad į atlapus kibo, kai kartu buvusi jo draugė Inesa pasiskundė, kad nukentėjusysis jai trenkė – T. Našlainis teigė, kad tuomet stojo ginti savo merginos (kurią po kelių mėnesių sudegino).

Nukentėjęs vyras bylos metu pasakojo kitaip – esą jis sutikęs gatvėje iš matymo pažįstamą Inesą, kuri viešoje vietoje pykosi su neblaiviu T. Našlainiu, o kai pasiūlė moteriai palikti savo draugą ir važiuoti namo vienai, gavo smūgį į veidą.