Tyla kartais iškalbingesnė už bet kokius žodžius…

Yra toks manipuliavimo būdas – „neatsakyti“. Liaudies išmintis jau seniai pastebėjo, kad tik tikrai protingi žmonės moka susilaikyti ir nesakyti visko, kas tik šauna į galvą, suprasdami, kad kartais geriau patylėti ir bet kuriuo atveju geriau pirmiausia pagalvoti, ką ketini pasakyti. Iš čia ir kilo posakis, kad „žodis – sidabras, o tylėjimas – auksas“.

Kaip rašė Williamas Shakespeare’as: „Kur mažai žodžių, jie turi svorį“. O didysis teatro režisierius Stanislavskis kartą pastebėjo, kokį didelį poveikį žiūrovui ir klausytojui daro savalaikė pauzė. „Teatro meno pauzė“ išgarsėjo visame pasaulyje, ir šiuo metu yra teatro meno klasika. Bet kas yra ši „Teatro meno pauzė“? – „Tiesiog“ savalaikė tyla.

Tyla gali būti naudojama ne tik teatre ar viešo kalbėjimo metu. Ko gero, beveik kiekvienas iš savo vaikystės patirties žino, kaip pykdavo tėvai, mokytojai ar globėjai, kai tylėdavome neatsakydami į jų pretenzijas. Prisimenate tokį atvejį? Bet tai juos suglumindavo, nors mes tylėdavome ne tam, kad juos suerzintume, o tiesiog nežinojome, ką pasakyti. Ir kodėl jie, beje, pykdavo?

Beje, taip nutinka kiekviename suaugusiojo žmogaus gyvenimo žingsnyje: žmonės, be jokių išimčių, gana stipriai susierzina, jei jie yra ignoruojami. Štai kodėl, jei niekaip nereaguojate į jums skirtą įžeidimą, apsimesdami, kad pažeidėjas jums yra tuščia vieta ir nieko daugiau, tokiu būdu jūs pateikiate vieną skaudžiausių atsakymų skriaudėjui į jums skirtą įžeidimą.

Faktas yra tas, kad mūsų psichika yra taip sutvarkyta, jog jei mes kam nors uždavėme klausimą arba kreipėmės į ką nors (pavyzdžiui, tiesiog pasisveikinome), bet negavome atsakymo arba, tiksliau sakant, gavome tylą, mūsų smegenys automatiškai atpažįsta šią padėtį kaip pavojingą, nes atsiranda netikrumas, o žmogaus psichika į fiksuotą netikrumą visada reaguoja arba nerimo, arba pykčio emocija.

Tai yra, manipuliuojant tyla, tikimasi aukai sukelti nerimo ar susierzinimo emociją. Manipuliatorius dažniausiai sąmoningai nereaguoja į aukos kreipimąsi ar klausimus, apsimeta, kad aukos nepastebi. Ir tai yra manipuliavimas tyla. Manipuliatoriaus tikslas šiuo atveju gali būti:

1. Tiesiog kankinti auką (jai blogai, kai ji sėdi apimta nerimo ar bejėgiškai siautėja, pavyzdžiui, tokiu būdu norite nubausti savo auką).

Pirma, galite nubausti tyla (ignoruoti) tuos, kurie leido sau būti grubūs jūsų adresu. Tikriausiai dauguma žmonių žino formulę „štai viskas – man šis žmogus nebeegzistuoja“ („Aš jam daugiau rankos nepaduosiu“).

Antra, tai puikiai žino tie, kurie mėgsta įsižeisti ir jų aukos. „Aš su tavimi daugiau nekalbu“ reiškia būtent šią manipuliaciją. Tai reiškia, kad kai auka kreipiasi į manipuliatorių, auka bus ignoruojama, bus apsimetama, kad nepastebi nei jos klausimų, nei sveikinimų, nei kitų jos kreipimųsi.

2. Pasiekti tai, kad auka išvarginta nerimo nusileistų manipuliatoriui.

Apie tai jau rašiau aukščiau, kai paminėjau formulę „Aš su tavimi daugiau nekalbu“. Paprastai pasirinkęs manipuliavimą tyla (ignoravimu), manipuliatorius pasiekia reikiamų nuolaidų iš aukos.

3. Priversti auką, įpykusią dėl ignoravimo, daryti tai, kas ją kompromituoja.

Pavyzdžiui, pasakė įvairių bjaurių dalykų: juk kaip rožių aromatu visada kvepia jas duodančios rankos, taip „blogas kvapas“ tvirtai asocijuojasi su tais, kurie leidžia sau chamiškus pasisakymus apie kitą žmogų.

Gali nepavykti sutepti kito žmogaus, bet bandydami tai padaryti beveik visada susitepsite patys.

4. Parodyti kitiems, kad šioje situacijoje dominuoja manipuliatorius, parodyti visiems, kad jis čia pagrindinis.

Galų gale, jei kas nors gali sau leisti prabangą ignoruoti tuos, kurie kreipiasi į jį, nesąmoningai visi tai suvokia kaip stipresnę poziciją turintį asmenį.

(Išimtis – bylinėjimasis: pagal įstatymą asmenys, kurie nesigina teisme, paprastai (bet irgi ne visada) teismo pripažįstami turinčiais silpnesnę padėtį.)

Tai yra kiekvieną kartą, jei žmogus staiga pradeda jus ignoruoti, neatsakyti į jūsų užduotus klausimus, nereaguoti į kreipimąsi, pasižymėkite sau, kad prieš jus yra naudojama manipuliacija „neatsakyti“. Tuo pačiu šią situaciją sau paversite iš neaiškios į apibrėžtą. O tai savo ruožtu leis atsikratyti nerimo ir (ar) bejėgiško pykčio emocijų, nes abi šios keistos emocijos atsiranda panašiose situacijose būtent dėl ​​netikrumo jausmo.

Jei aiškiai pasakėte sau, tarkime, kažką panašaus į „a, aišku – jis taip manipuliuoja, tai jo tikslas – priversti mane sunerimti dėl jo tylėjimo ir neatsakymo į mano kreipimąsi arba nori, kad aš bejėgiškai pykčiau“, tuomet beveik visada visos Jūsų neigiamos emocijos iš karto išnyks. Tačiau gali ir neišnykti, jei, pavyzdžiui, turite paslėptų neurotinių didybės idėjų, kurių nepastebite („Aš toks žmogus, kad niekas negali manęs ignoruoti!“, „Esu toks žmogus, kad niekas neturi teisės tylėti, kai kreipiuosi į jį!“, „Aš toks žmogus, kad niekas neturi teisės bandyti manimi manipuliuoti!“ ir pan.), bet tai jau visai kita istorija.